Aukštųjų mokyklų studijų kokybę pramonininkai siūlo matuoti ne pagal išduodamų aukštojo mokslo diplomų skaičių, o pagal universitetų ir kolegijų absolventų darbo karjeros tempus.
„Reikėtų padaryti studentų įsidarbinimo pagal specialybes monitoringą, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas žinotų, kokios perspektyvos jų laukia. Kodėl mes neišsprendžiame šio paprasto klausimo?”, – pramonininkų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo bei akademinės bendruomenės atstovų susitikime klausė Lietuvos aukštųjų mokyklų tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis.
Tyrimą „Svarbiausios Aukštojo mokslo sistemos problemos ir jų sprendimo būdai” pristatęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius pabrėžė, jog aukštojo išsilavinimo vertė matuojama pridėtinės vertės didėjimo apimtimis, dvasinių vertybių plėtra, finansiniu veiklos efektyvumu ir visuotiniu gyvenimo kokybės lygiu.
„Aukštojo mokslo rezultatais suinteresuoti studentai, darbdaviai, aukštųjų mokyklų personalas ir valstybės pareigūnai, tačiau šių keturių pagrindinių interesų grupių nuomonė apie aukštojo mokslo sistemos problemas ir jų sprendimo būdus skiriasi”, – pažymėjo profesorius.
Pasak R. Jasinavičiaus, pramonininkų suburta ekspertų grupė, kurią sudarė ne tik konfederacijos nariai, bet ir aukštųjų mokyklų vadovai, studentai, valdžios atstovai, du mėnesius diskutavo, koks yra pagrindinis aukštojo mokslo tikslas.
Pagaliau buvo sutarta, kad svarbiausia – didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų dalį, tenkinant asmenų ir visuomenės dabarties bei ateities poreikius ir progresą.
Ekspertų nuomone, to trukdo siekti net 44 ypač reikšmingi sistemos trūkumai. Kaip vienas svarbiausių minėtas teisinės aukštojo mokslo sistemos netobulumas, taip pat aukštųjų mokyklų finansavimo bėdos, nepakankamas universitetų ir kolegijų dėmesys visapusiškam studentų parengimui, akademinės bendruomenės uždarumas, jaunimo nesuinteresuotumas mokytis.
„Gaila, nė vienas grupės narys nepaminėjo kontingento, kuris šiandien ateina į universitetus, ir jaunuolių motyvacijos stygiaus problemą”, – pažymėjo Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.
Akademiko žodžiais, Lietuvoje „prikepta” per daug aukštųjų mokyklų. „Nors ne kiekvienas pagal savo genetiką pajėgia mokytis universitete, pas mus jau greitai galės studijuoti kiekvienas”, – sakė Vilniaus universiteto rektorius.
Pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio teigimu, specialistų parengimo kokybės neskatina ir dabartinė aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka. Universitetams mokama pagal studentų skaičių, todėl jie suinteresuoti priimti kuo daugiau jaunuolių ir kuo ilgiau juos mokyti.
„Pramonininkų kalba tai reikštų, kad gamyklos gauna pelną už perkamas ir saugomas žaliavas, o ne parduodamą produkciją”, – teigė verslininkas.
B. Lubio žodžiais, jeigu koks rektorius pabandytų specialistus tinkamai parengti ne per ketverius metus, o per dvigubai trumpesnį laiką, jis visų pirma nubaustų savo personalą, nes verstų dvigubai dirbti, o antra – netektų dalies finansavimo.
2005-09-06 18:01