Birželio 1-2 dienomis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Juodkrantę, kur vyko Neringos savivaldybės surengta konferencija „Kuršių nerijos aplinkosauginės, kultūrinio paveldo ir darnaus vystymosi problemos”. Rengėjai, be komiteto narių, į konferenciją pakvietė visas pajūrio ir marių krantų išsaugojimo ir kitų šio regiono aplinkosauginių problemų sprendimu suinteresuotas organizacijas – Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos Žaliųjų judėjimo, mokslininkų iš Klaipėdos universiteto, apskrities ir Neringos savivaldybės atstovus. Pasisakymuose buvo akcentuojamas susirūpinimas dėl D-6 objekto potencialios grėsmės kurortui, galimybės išspręsti rūpimas krantotvarkos, miškotvarkos, teritorijų planavimo, kai kurias Neringos miesto infrastruktūros (elektros tinklų, mobiliojo ryšio, geriamo vandens tiekimo modernizavimo) ir kitų gyvybiškai svarbių objektų problemas.
Diskusijų metu iškilo vienas iš pažiūros nereikšmingas, tačiau Neringos miškams iškilę grėsmingas pavojus – kormoranų populiacijos padidėjimas. Per 6 pastaruosius metus šių paukščių, kuriuos šaudyti perimvietėse draudžiama, skaičius geometrine progresija padidėjo iki kelių tūkstančių. Kaimyninių valstybių mokslininkai siūlo įvairius aplinkai nekenksmingus šių paukščių kolonijos reguliavimo būdus, tačiau kol kas nei Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerijos nesiėmė konkrečių veiksmų, kurie padėtų išspręsti šią problemą
Savivaldybės tarybos nariai ir kiti konferencijos dalyviai džiaugėsi, kad pagaliau Seimo komitetas ėmėsi spęsti šio vienintelio į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto pajūrio kurorto aplinkosaugines, kultūrinio paveldo ir darnaus vystymosi problemas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas dr.Antanas Bosas, apibendrindamas visų kalbėjusių mintis, pažymėjo, kad nors didžioji dalis aptartų problemų yra specifinės, tačiau krantotvarkos problema yra visos Lietuvos krantų tvarkymo problema. Krantais pradedama rūpintis tik po audrų arba uraganų, tuomet vertinama žala ir skiriamos lėšos. A.Boso nuomone, Lietuvos Mokslų Akademijai artimiausiu metu reikėtų parengti studiją, kurioje matematinių skaičiavimų pagrindu būtų nustatytas krantotvarkos darbų eiliškumas. Turint plėtros programą, inžinierinius skaičiavimus, būtų geriau panaudojamos pajūrio juostos tvarkymo darbams skiriamos lėšos.
Taip pat pritarta pasiūlymui numatyti reikalingas priemones ir lėšas kormoranų reguliavimo programos įgyvendinimui.
Didžiulį susirūpinimą kelianti naftos telkinio D-6 problema bus išnagrinėta aukščiausiame lygyje – susitikimo su Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariais metu, kai jie atvyks oficialaus vizito į Lietuvą birželio viduryje. Tikimasi, kad po šio susitikimo bus pagreitintas tarpvalstybinės sutarties su Rusija dėl žalos atlyginimo avarijos atveju pasirašymas.
Komiteto pirmininkas A.Bosas padėkojo visiems konferencijos dalyviams už išsakytas problemas ir pažadėjo gilintis į tuos klausimus, kurie yra Aplinkos apsaugos komiteto kompetencijoje.