Šokas vartotojams – jau ne tik degalinėse

Gamintojai skaičiuoja paskutines kantrybės

ir vidinių resursų naudojimo savaites

Šį rudenį pinigus skaičiuoti teks dar atidžiau: žmonių išlaidas padidinusios rekordinės degalų kainos netrukus pareikalaus išleisti daugiau ir maisto prekių parduotuvėse.

Gamintojai tvirtina, kad rugsėjis greičiausiai bus jau paskutinis mėnuo, kai jie dar galės išlaikyti savo produkcijos kainas stabilias padidėjusias išlaidas kurui kompensuodami iš vidinių resursų.

Tuo metu ratuoti lietuvaičiai, kas rytą su siaubu stebintys, kaip ne jų naudai keičiasi skaičiai degalinių stenduose, į jas užsuka vis rečiau ir plūsta į Kaliningrado sritį – važiuojančiųjų įsigyti perpus pigesnių degalų į Sovetską srautas pastarosiomis savaitėmis išaugo kone trigubai.

Tačiau įtikima, kad net ir dabar išgyvename dar ne kritinę situaciją. Mat kol kas niekas negali garantuoti, kad po trijų savaičių už litrą benzino neteks mokėti penkių litų, arba atvirkščiai – įveikus uragano „Katrina” padarinius Amerikoje, sugrįšime prie pustrečio lito kainos.

Vidiniai resursai baigiasi

Maisto produktų gamintojai šį mėnesį savo produkcijos kainų žada dar nekoreguoti, nors pripažįsta, kad tai jiems padaryti pavyksta vis sunkiau.

Pasak mėsos perdirbimo įmonės „Agrovet” generalinio direktoriaus Augenijaus Gudžiūno, rekordiškai pabrangę degalai pirmiausia atsilieps įmonės rezultatams. O tai reiškia, kad netolimoje ateityje nuostolių patirianti bendrovė dalį naštos užkraus ir vartotojams.

„Kol kas padidėjusias sąnaudas stengėmės kompensuoti patys. Tačiau tokia situacija negali būti amžina, nes įmonė tiesiog „nebepatempia”. Antai vežėjai ruošiasi branginti savo paslaugas, todėl kitos išeitis ir mes nematome. Per rugsėjį turėtų paaiškėti, kada ir kiek branginsime savo gaminius, bet reikėtų kalbėti apie šį rudenį”, – „Vakarų ekspresui” sakė „Agrovet” vadovas.

Jam pritarė ir AB „Rokiškio sūris” gamybos direktorius Dalius Trumpa: „Degalų brangimas atsilieps ir maisto produktų kainų didėjimui. Nors mūsų įmonėje energetinės išlaidos sudaro nedidelę gamybos kaštų dalį, tačiau nereikia pamiršti, kad ne už kalnų – šildymo sezono pradžia”.

D. Trumpos manymu, pirkėjai už bendrovės gaminius brangiau mokės jau spalio mėnesį.

Bendrovės „Klaipėdos duona” Komercijos direktorė Kazė Kiaupienė tvirtino, jog įmonė dar neturi strategijos, lemsiančios kepinių brangimą.

„Stebime degalų brangimą, tačiau kol kas bandome situaciją valdyti naudodami vidinius rezervus: turime kolonėlę, kur mūsų automobiliai kuro prisipila pigiau. Be to, peržiūrėjome ir racionaliau išdėstėme savo transporto priemonių maršrutus. Aišku, papildomų išlaidų neišvengtume, jeigu samdytume duonines, tačiau dabar, nors ir nelengva, bet vis dėlto stengiamės apsieiti be drastiškų priemonių”, – mūsų dienraščiui sakė K. Kiaupienė.

„Klaipėdos duonos” atstovės teigimu, produkcijos branginimas – kraštutinė galima priemonė krizei išvengti, nes gyventojų perkamoji galia ir taip nėra didelė: „Jaunimas išvažiavęs į užsienius, dirbantiesiems Lietuvoje atlyginimai didėja nežymiai, o pagrindiniai duonos valgytojai – pensininkai – taip pat negali pasidžiaugti gerokai padidintomis socialinės išmokomis”.

Beje, vakar apie ketinimą dar šį mėnesį 10-20 procentų didinti savo paslaugų kainas pareiškė taksistai.

Paskutinis centas?

Ilgai degalų kainų augimo nekomentavusi, o vakar lyg iš letargo miego pabudusi bei prakalbusi Lietuvos valdžia geriau ir toliau būtų tylėjusi.

Finansų ministras Zigmantas Balčytis vakar „atskleidė” ir taip visiems suprantamą tiesą: „brangstantys degalai gali neigiamai atsiliepti Lietuvos ekonomikai”.

Įdomiau nuskambėjo ministro prognozės, ar toliau didės degalų kainos. Anot jo, tai lems įvykiai pasaulio rinkose. Kas gali nutikti ir kur, – nepaaiškino. Tiesa, lyg ir nuramino, jog, jeigu paskutiniu metu nieko neatsitiks, tai ir benzino, ir kitų energetinių resursų kainos turėtų stabilizuotis.

Šalies analitikai taip pat neskaičiuoja, kuo paprastiems piliečiams gali baigtis tokia sumaištis.

Praėjusią savaitę Lietuvos banko atstovas sunerimo tik dėl to, ar infliaciją galinčios padidinti degalų kainos nekomplikuos Vyriausybės planų įsivesti eurą.

Kur gi ta riba, iki kurios degalų kainos dar gali kilti?

Bendrovės „Mažeikių nafta” Komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Karsokas rėžia tiesiai: kainų prognozuoti neįmanoma. Bet, anot jo, didelė tikimybė, kad didmeninės kainos daugiau neturėtų kilti. Pavyzdžiui, šiandien, rugsėjo 6-ąją, bendrovės „Mažeikių naftos” prekybos namų tiekiamo benzino kaina pakils tik vienu centu už litrą.”

Paklaustas, kas – Vyriausybė, kuro pardavėjai ar piliečiai – turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad užsukus į degalinę, dažnam norisi verkti, G. Karsokas sakė, jog kaltųjų ieškoti nėra prasmės.

„Kainos kyla visame pasaulyje. Trūksta ir benzino, ir dyzelino, o trūkumo negalima pašalinti net padidinus naftos išgavimą. Todėl tai, kas vyksta pasaulio rinkoje, jaučia ne tik lietuviai, bet ir latviai, estai, vokiečiai ir anglai. Netgi Rusijoje benzino ir dyzelino kainos kyla”, – aiškino bendrovės „Mažeikių nafta” atstovas.

„Lukoil-Baltija” Mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas taip pat nusiteikęs optimistiškai: „Tikimės, kad kainos smarkiai nebekils ir netolimoje ateityje net pradės mažėti, nes šiuo metu pasaulinės naftos ir naftos produktų kainos jau stabilizavosi”.

Benzinas – tik už 1,70 lito

Nepaisant to, kuras Rusijoje šiuo metu dvigubai pigesnis nei Lietuvoje. Pastaruoju metu jo parsivežti į Kaliningrado sritį vyksta trigubai daugiau lietuvaičių nei anksčiau.

Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto viršininko Roberto Milerio, dar vasaros viduryje įvažiuoti į Mažąją Rusiją buvo įmanoma vos per valandą, o dabar sienos kirtimas užtrunka iki 5-6 valandų.

„Dar visai neseniai būdavo dienų, kai pasienyje su Rusija lengvųjų automobilių eilių apskritai nebūdavo. O šiuo metu automobiliai išsirikiuoja į pusantro kilometro ilgio eiles”, – situaciją apibūdino R. Mileris.

Anot jo, Klaipėdos regiono gyventojų noras įsigyti degalų Sovetske – suprantamas, nes pastaruoju metu litras 95 markės benzino ten kainuoja 1,7-1,71 lito, 92 markės – 1,6-1,63 lito, dyzelinas – 1,48-1,5 lito, dujos – 60 centų.

Pesimistinis scenarijus

Tuo metu Lietuvoje, nors vakar benzino kaina dar nebuvo pasiekusi 3,45 lito už litrą ribos, vienas euras už litrą gali būti dar ne didžiausia degalų kaina. Juolab kad Finansų ministerijos pareigūnai neslepia neturį reikiamų priemonių Lietuvoje rekordiškai augančioms degalų kainos sumažinti.

Degalų akcizo mokesčio mažinti esą neleidžia Europos Sąjungos direktyvos. Mokesčiai – akcizo ir pridėtinės vertės – sudaro apie 60 procentų benzino kainos. Ūkio ministerijos atstovai mūsų dienraščiui priminė, kad akcizų mokesčių dydžiai Lietuvoje yra mažiausi, kokius leidžia ES direktyvos.

Jeigu tokios tendencijos, kai didmeninėje rinkoje benzinas per penkias dienas – nuo rugpjūčio 31-osios iki vakar – brango vidutiniškai po 10 centų kasdien, išliks ir toliau, per artimiausias dvi savaites galime pasiekti penkių litų už litrą benzino ribą.

Mat pasaulio analitikai prognozuoja, kad dėl kuro krizės amerikiečiams, per uraganą Meksikos įlankoje netekusiems 30-ies naftos platformų ir dar 28 sugedus, bus sunku dar 2-3 savaites. Būtent tiek laiko prireiks tanklaiviams pakrauti ir naftai atgabenti iš Kanados bei Europos. Teoriškai per tokį trumpiausią laikotarpį degalų kainos dar didės ir turėtų pasiekti neregėtų aukštumų visame pasaulyje. Tiesa, po to prognozuojama kainų stabilizacija ir net jų mažėjimas.

Deja, šios šviesios dienos, pasak Tarptautinės energetinės agentūros vadovo Klodo Mandilo, gali nesulaukti valstybės su nestabiliomis ekonomikomis.

Pesimistiniam scenarijui tapus realybe, Lietuvos Vyriausybei, praėjusiais metais surinkusiai į biudžetą milijardą degalų akcizo mokesčio, liks tik apgailestauti, jog prognozės, kad degalų kainų didėjimas gali neigiamai paveikti šalies ūkį, išsipildė. Tada dar būtų galima susirasti valdininkų stalčiuose gulintį Vyriausybės nutarimais ir Ūkio ministerijos įsakymais patvirtintą veiksmų planą energetinės krizės atveju.

Tačiau kol kas Ūkio ministerija rami: „Nemanome, kad šiuo metu yra ekstremali energetikos padėtis, ar ją reikėtų skelbti”, – „Vakarų ekspresui” pareiškė ministerijos atstovai.

Natalija Mogučaja

„Vakarų ekspresas”