Gimtadienio šventėje užteko paminklų, muzikos, fejerverkų ir alaus

Dar prieš prasidedant Panevėžio gimtadienio renginiams ne vienas PB kalbintas panevėžietis aiškino, kad labiausiai juos šventėje domina Baltijos šalių fejerverkų festivalis. Tie, kurie kantriai išlaukė, neapsiriko: šeštadienio vakaro žvaigždėtą dangų nušvietė įspūdingos įvairiaspalvės fejerverkų puokštės. Jas panevėžiečiai sutiko plojimais.

Panevėžio miesto 502-ojo gimtadienio koncertiniai renginiai šurmuliuoti pradėjo penktadienį. Pirmasis gimtadienio proga Aukštaitijos sostinę pasveikino buvęs panevėžietis tautodailininkas Vytautas Ulevičius. Jis miestui dovanojo apie keturiasdešimt medžio skulptūrų. Ekspozicijos darbų atidarymo ceremonija vyko Civilinės metrikacijos skyriaus salėje. V.Ulevičius dovanojo pačius naujausius darbus religine istorine bei mitologine tematika.

Po baigiamojo festivalio „Dūdų vasara“ visi nekantriai laukė šventės atidarymo bei koncerto. Suvalgę per 350 kilogramų sveriantį vaflinį šokoladu aplietą tortą, kurį panevėžiečiams dovanojo „Vilniaus duona plius“ bendrovė, sotūs laukė panevėžiečių bei svečių atlikėjų koncerto. Dainininkai scenoje keitė vienas kitą, o itin gausių plojimų sulaukė V.Valuntonis bei Swajus.

Ne vienas panevėžietis buvo nusivylęs kylančios žvaigždės, taip ją pristatė koncertinės programos sudarytojas Gintaras Kerbedis, Dianos pasirodymu. Pakalbintas orus ponas Mantvydas PB aiškino: „Nesu aš žinovas, tačiau pats tokiu balsu nedrįsčiau viešai dainuoti miesto renginiuose“.

Laukė pusvalandį

Prastai dainuojančią Dianą scenoje pakeitė Rūta Lukoševičiūtė, grupė „N.E.O.“ Gausiai aikštėje susirinkę panevėžiečiai pastariesiems negailėjo aplodismentų.

Penktadienio vakaro koncertą baigė kultine grupe pripažinti „In Culto“ atlikėjai. Jų pasirodymas vėlavo beveik pusvalandį, mat nekantriai laukusiems jų dainų pirmiausiai teko stebėti, kaip muzikantai ir garso operatoriai derino instrumentus. Šalia stovėjusi jaunatviška panevėžiečių pora, atėjusi specialiai išgirsti „In Culto“ grupės dainų, nerimavo ir svarstė: gal namo traukti? Ne pirmą kartą Panevėžyje koncertuojančių „inkultiečių“ dainos buvo sutiktos ovacijomis.

Išrinko gražiausiais šokėjas

Šeštadienio renginius pirmieji pradėjo tautodailininkai bei smulkieji verslininkai. Pirmieji įvairiausiais dirbiniais prekiavo Kranto gatvėje, o antrieji – Savanorių aikštės prieigose. Pastarieji pirkėjais pasidžiaugti negalėjo. Tie, kas ateidavo iki jų, apsisukę grįždavo prie Laisvės aikštėje stovinčios scenos, kur vyko koncertai.

Pagrindinėje scenoje iki pietų karaliavo tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio dalyviai. Trankūs maršai sužavėjo visus. Aplodismentais sutiktos žavios orkestrų šokėjos. Festivalio metu buvo išrinkta „Panevėžio garsas 2005“ mis. Ja tapo palangiškė Simona Sirtautaitė.

Domino senieji amatai

Panevėžiečiai jau įprato, kad per miesto gimtadienio renginius Ukmergės gatvė užleidžiama muziejininkams. Šioje gatvėje vyksta įvairi prekyba ir amatai, kurie buvo populiarūs XIX amžiaus pabaigoje ir XX pradžioje. Čia ne tik galėjai pamatyti, kaip malami senovinėmis girnomis grūdai, žiedžiami iš molio indai, bet paragauti gardžių riestainių, paklausyti senovinių dainų.

Mažiesiems panevėžiečiams Ukmergės gatvėje taip pat buvo ką veikti. Jiems šiaudais pakreiktoje aikštėje šalia Autobusų stoties stovėjo iš medžio padirbinti atrakcionai. Tėvai mielai vedė vaikus, juolab kad šiais senoviniais žaidimais galima buvo naudotis nemokamai.

Atidengė du paminklus

Svečiui iš sostinės Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui net du kartus teko spausti ranką skulptoriui Algimantui Vytėnui. Mat šeštadienį buvo atidengti du paminklai. Iš bronzos lietas rašytojo Hanso Kristiano Anderseno paminklas papuošė Lėlių vežimo teatro kiemelį.

Į pasakininko paminklo atidengimo ceremoniją susirinko gausus būrys panevėžiečių. Jie plojimais sutiko Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, Danijos karalystės ambasadorę Lietuvoje Eva Janson, Danijos kultūros instituto vadovę Audronę Sabaliauskienę, žinomus šalyje dainininkus Veroniką Povilionienę ir Vytautą Kernagį. Jie sveikino dvidešimtmetį minintį Lėlių vežimo teatrą, jo vadovą Antaną Markuckį.

Sveikintojai ir pats teatro vadovas A.Markuckis džiaugėsi puikiu skulptoriaus A.Vytėno darbu. Ne vienas įžvelgė H.K.Anderseno panašumą su teatro vadovu. Sveikindamas miesto meras Vitas Matuzas teatrą 20-mečio ir pasakininko 200-ųjų gimimo metinių proga sakė: „Laisvės aikštėje girdėjau panevėžiečius kalbant: ar eisite į Markuckio paminklo atidarymą. Iš pradžių nustebau, bet suvokiau, kad tai tiesa, nes tai paminklas ne tik Andersenui, bet ir jam. Kito paminklo režisieriui nestatysime. Jis jį jau pasistatė. Paminklas – tai jo idėjos, paminklas, spektakliai“.

Po paminklo pasakininkui atidengimo prasidėjo tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lagaminas 7“. Pirmieji scenoje spektaklį N.Šuvalovo „Vidurnakčio pasaka“ (H.K.Andersono pasakos „Coliukė“ motyvais režisierius A.Stankevičius) parodė Kauno valstybinis lėlių vežimo teatras.

Pagerbė krepšinio trenerį

Paminklas garsiam 2002 metais mirusiam krepšinio treneriui Raimondui Sargūnui buvo atidengtas Liepų alėjoje prie Kūno kultūros ir sporto centro. Jame, be jau minėto A.Paulausko ir miesto valdžios atstovų, dalyvavo panevėžiečio trenerio išugdyti krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, treneriai Ramūnas Butautas ir Antanas Sireika, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

Po paminklo treneriui atidengimo jo dukra Rasa dėkojo visiems ir sakė: „Tai paminklas ne tik mano jau mirusiam tėčiui, bet ir krepšiniui. Visada prisiminsiu tėvo žodžius, kad jam mielesnio ir gražesnio miesto už Panevėžį nebuvo. Dar jis sakydavo, kad krepšinis mane išugdė kaip žmogų, kaip tėvą, kaip trenerį. Dar gyvas, paklaustas, jei tektų pradėti gyvenimą iš naujo, atsakydavo: pradėčiau krepšiniu“.

Myli Panevėžį

Pagerbti trenerio R.Sargūno atminimo atvyko ir buvęs tuometiniais sovietiniais laikais vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus su žmona. Pakalbintas PB aiškino, kad į Panevėžio gimtadienių renginius atvažiuoja tankiai. „Tik 2004 metais nebuvau. Šiaip stengiuosi apsilankyti gimtajame mieste, nes čia prabėgo patys gražiausi metai. Juk miesto vadovu išdirbau 24 metus 3 mėnesius 3 dienas. Dabar esu pensininkas. Laiko turiu daug, kodėl nepakeliauti ir neprisiminti jaunystės“, – šypsodamasis kalbėjo jis.

Pasigedo kitų grupių

Gimtadienio koncertų popiet atėjęs pasiklausyti grupės „Night“ gitaristas Juozas su sūnumi, kuris groja DAR grupėje, Konstantinu PB aiškino, kad koncertai patiko. „Buvau sužavėtas muzikiniais projektais. Itin patiko, kaip dainavo duetas V.Valuntonis ir E.Sargautytė. Neblogai atrodė scenoje „Keturios madonos“, kartu su „Kamerata“ dainavęs Radžis Aleksandrovičius. Labai gerai koncertus įgarsino Žilvinas Baronas. Tai jau profesionalus darbas. Truputėlį keista, kad koncertinės programos sudarytojas užmiršo pakviesti ir kitas panevėžiečių muzikantų grupes. Jei jau buvo teigiama, kad bus skiriamas dėmesys panevėžiečiams atlikėjams, scenoje galėjo koncertuoti jų daugiau“, – tvirtino muzikantas.

Džiaugėsi fejerverkais

Prieš fejerverkų festivalį koncertavo Gintaro Šulinsko grupė „Premier“ su „Roko vakariene“. Po jų įvyko įspūdingas Baltijos šalių fejerverkų festivalis. Minia žmonių plūstelėjo į Senvagę. Visi ne tik klausėsi populiariųjų Marijono Mikutavičiaus ir „Dviračių žynių“ žvaigždės Donaldos, bet užvertę galvas pakerėti žiūrėjo danguje išsiskleidžiančias fejerverkų puokštes. Ne vienas, pasibaigus jiems, tvirtino, kad dar tokio įspūdingo fejerverko nematė.

Darbo rinkėjams pakako

Šeštadienio vakarą paskutiniai į namus grįžo alaus butelių rinkėjai. Nors buvo prekiaujama alumi plastmasiniais indais, netrūko visur besivoliojančių alaus butelių. Užsidirbančių iš butelių pragyvenimui – nemažai. Tarp jų – ne tik pagyvenę bedarbiai, bet ir mažamečiai vaikai, kurie su tampė už save didesnius maišus, pilnus butelių.

PB kviečia panevėžiečius išrinkti gražiausiai pasirodžiusius fejerverkų festivalio dalyvius. Primename, kad festivalyje išmonę rodė „Eesti Ilutulestikud“ (Estija), „SIA Patarde“ (Latvija) bei „A.Nomeika ir draugai“ (Lietuva). Balsuokite siųsdami SMS žinutes numeriu 1673.

Raimonda Mikučionytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.