Lietuvos entomologų draugija 2005 metų vabzdžiu paskelbė vapsvavorį.
Pasak draugijos atstovo, tai tik prieš keletą metų Lietuvoje pasirodžiusi rūšis. Tokie vorai – vienas didžiausių ir spalvingiausių Europoje vorų kryžiuočių šeimai priklausančių rūšių. Šį vapsvavorį (lot. Argiope bruenmichi) lengva atpažinti dėl ypatingo pilvelio rašto, voras nepavojingas žmogui.
Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų jie nutiesia vertikalų tinklą, kurio gaudomoji sritis siekia iki 30 centimetrų skersmenį.
Vapsvavoriai gyvena saulėtose pakelėse, dykvietėse, miškų pakraščiuose, vandens telkinių pakrantėse.
Šie vorai paplitę Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Greitai plintanti rūšis per pastaruosius 100 metų iš pietinės Vidurio Europos pasiekė Daniją, Švediją, o prieš dvejus metus – ir Lietuvą. Mūsų šalis šiuo metu yra toliausiai į šiaurės rytus nutolęs šios rūšies arealo taškas.
Lietuvoje iki šiol žinoma apie 400 rūšių vorų.
Beje, vorai kryžiuočiai jau yra pabuvoję ir kosmose. JAV iš Kanaveralo kyšulio kilusiame erdvėlaivyje buvo ir vorai, kurie buvo stebimi, kaip nesvarumo būklėje jiems seksis megzti tinklus.
2005-09-04 13:38