Nekilnojamojo turto rinkoje laukiama nemažai pokyčių

Ne tik mūsų valstybės piliečiams, bet ir užsienio turistams, svečiams, atvykusiems į didžiuosius šalies miestus, į akis krinta pastaraisiais metais labai pagyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu: žemės sklypais, gyvenamaisiais namais, butais ir kt. Kai kurie gyventojai parduoda ir savo atkurtos nuosavybės žemę, privatizuotus butus. Šitoks procesas ypač ryškus Lietuvos sostinėje.

Trūksta darbo jėgos

Visuomenėje nekyla aistros ir kalbos, kad nekilnojamojo turto pasiūla vis didėja, bet gyventojų mažėja… Ekonomikos žinovų teigimu, pagal nekilnojamojo turto dėsnius, jei žmonių mažėja, tai ir šio turto kainos turėtų kristi. Tokį paradoksą aiškindamas prityręs nekilnojamojo turto ekspertas, Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika teigė, kad mūsų valstybėje pastaruoju metu labai trūksta normalios darbo jėgos – statybininkų, darbininkų ir kitų profesijų darbuotojų, o nuo 2006 m. įmonėms jau bus leista įsivežti darbo jėgą iš svetur. Jie ir užpildys tas spragas.
„Lietuvos nekilnojamojo turto rinka nedidelė, be to, šalyje ir taip jau sumažėjo gyventojų, nors Vilniuje ir jo priemiesčiuose susitelkė apie 1 milijoną. Taigi sostinė daugeliui šalies piliečių tampa kone svajonių miestu. Iš tiesų dėsnis, kai mažėja gyventojų ir krinta nekilnojamojo turto kaina, tinka tik didžiosioms valstybėms”, – sakė G.Bareika.

Karti patirtis pamokė gyventojus

Daugiau nei per 15 metų nekilnojamojo turto rinkoje patirties sukaupęs pašnekovas prognozuodamas nekilnojamojo turto kainas ir aiškindamas jų kilimo priežastis teigė, jog pirmiausia tam įtakos turėjo per pastaruosius penkerius-aštuonerius metus išaugusi didelė konkurencija tarp bankų, taip pat galimybė gyventojams gauti normalesnes paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti. Antra vertus, pasak G.Bareikos, artėja euro įvedimas, ir daugelis gyventojų, pasimokę iš pereinamųjų laikotarpių, nebenori, kad jų pinigus ištiktų rublių likimas. Nenorėdami prarasti lėšų, jas investuoja būtent į nekilnojamąjį turtą, jausdami, kad šis ir toliau dar brangs.
„Neretai tenka girdėti kai kuriuos piliečius nuogąstaujant, esą dabar investuoti į nekilnojamąjį turtą rizikinga… Su tuo nesutikčiau! Tokias kalbas užkulisiuose sukėlė ne kas kitas, o bankininkai, nes jiems aiškiai nenaudinga, kad gyventojai pultų iš bankų atsiiminėti indėlių. Tačiau žmonės ne tokie naivūs – jie jau pasimokę iš ankstesnių gyvenimo klaidų, atsiima indėlius ir juos investuoja būtent į gyvenamuosius būstus, namus, kitą turtą. O kad bet koks pasaulio pinigas nuvertėja, jau žinome iš praeities, pavyzdžiui, kažkada nuvertėjo net tokia stipri valiuta kaip Rusijos auksinės Nikolajaus monetos. Kam žvelgti taip toli, pažiūrėkime, kas darosi su JAV doleriu ar ES valiuta euru…” – dėstė G.Bareika.
Ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, kituose miestuose energingai tebestatoma daug butų, taip pat teikiamos prognozės, kad perpildžius biurų rinką gali kristi nekilnojamojo turto kainos. G.Bareikos nuomone, tai yra tiesa, tačiau didelio kainų kritimo neverta tikėtis, o jei jos ir kris, tai ne daugiau kaip iki 10 proc.

Permaininga tarptautinė nekilnojamojo turto rinka

Asociacijos vadovas, aktyviai besidomintis nekilnojamojo turto rinkos pokyčiais kitose valstybėse, teigė, kad padėtis šioje srityje nevienoda, – pavyzdžiui, Latvijoje nekilnojamasis turtas net 20 proc. pigesnis nei pas mus, nors žemės kainos ten ir čia daugmaž panašios: „Pažvelkime į kitą mums artimesnę valstybę Estiją: šios šalies sostinės senamiestis beveik visas supirktas suomių, ir prekyba jau sustojusi. Tas pats ir su Latvijos sostine. Estijoje nekilnojamojo turto kainos taip pat mažesnės apie 15-20 proc., bet žemės kaina veik ta pati kaip ir pas mus”.
Užtat kaimyninėje Lenkijoje, pasak pašnekovo, nekilnojamasis turtas apie 15 proc. brangesnis nei Lietuvoje. Anglijos sostinėje Londone paprasčiausio buto 1 kv. metro kaina – 20 tūkst. litų, o namų kainos net du tris kartus didesnės nei mūsų valstybėje. Tačiau pačios didžiausios nekilnojamojo turto kainos Japonijoje ir JAV. Pavyzdžiui, Niujorko Manhetene vieno kambario 30 kv. metrų butas kainuoja milijonas dolerių, o penkių kambarių maždaug 170 kv. metrų ploto buto kaina siekia 5 milijonus dolerių…
Pasiteirautas, kokios prognozės numatomos nekilnojamojo turto rinkoje, kai Lietuva įsives bendrą ES valiutą eurą, pašnekovas, nenorėdamas užbėgti tiems įvykiams už akių, priminė vieną konkretesnį pavyzdį – tarkime, vilnietis ar alytiškis yra padėjęs į banką 100 tūkst. litų. Įvedus eurą pagal kursą jis galėtų gauti apie 34 tūkst. 500 eurų. Ir ką šis pilietis už tokią sumą galėtų įsigyti? Dabar 2 kambarių butas senuosiuose kvartaluose kainuoja apie 200 tūkst. litų. Įvedus eurą pagal oficialų kursą jis turėtų būti vertas beveik 70 tūkst. eurų, t.y. jo vertė, galima sakyti, nesikeistų, nors tikrovėje butas atsieitų maždaug 100 tūkst. eurų, t.y. pabrangtų iki 30 proc.
„Neverta pamiršti, kad kai kuris nekilnojamasis turtas gali pabrangti net 100 proc., pavyzdžiui, prie svarbių strateginių vietovių – magistralių, taip pat prie poilsio zonų. Taigi tos kai kurių valdininkų ar ekonomistų kalbos, esą kainos šioje srityje nesikeis, neturi pagrindo”, – mano nekilnojamojo turto specialistas.
Kęstutis Pranckevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.