Kas penkerius metus Nyderlanduose vykstančiame burlaivių parade dalyvavę lietuviai pirmą kartą patyrė, ką reiškia pakliūti į laivų spūstį
„Kurėnas – Kuršių nerijos žvejų burinė valtis, naudota iki XX a. šeštojo dešimtmečio. Valtis-plokščiadugnė, tvirtomis, masyviomis sijomis, storais ąžuolinių lentų bortais, – taip pasakojimą apie Lietuvą ir mūsų šalies laivininkystę didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade „Sail Amsterdam 2005″ pradėjo lietuviškojo kurėno įgula. – Nors Amsterdamo kanaluose plaukė keli šimtai laivų, lietuviškasis kurėnas sulaukė ne tik vietos lietuvių, bet ir daugelio šalių jūrininkų dėmesio”.
Iš parado sugrįžę klaipėdiečiai sako, kad mūsų šalies konstruktorių suręstas istorinis laivas išsiskyrė autentika. „Gal jis ne toks galingas ar didelis, bet savaip įdomus”, – sakė įgulos narys, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų gamtos skyriaus vedėjas Remigijus Dailidė.
Globojo karališkieji asmenys
Istorinis Lietuvos jūrų muziejaus laivas kurėnas nedideliame Alkmaro miestelyje buvo nuleistas į vandenį ir Olandijos sostinę pasiekė plaukdamas vidaus kanalu. „Lietuviškas laivas nėra pritaikytas jūrai, todėl nusprendėme iki Olandijos jį gabenti įprastu transportu”, – sakė R.Dailidė.
Pasak kurėno kapitono, muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, paradas buvo puikus būdas pristatyti Lietuvos jūrines tradicijas Europoje. Be to, kurėnas pristatytas ir kaip muziejaus ekspozicijos dalis. Demonstruota paroda, pasakojanti apie Jūrų muziejaus gyvosios istorijos projektą „Kurėno sugrįžimas”.
Šventę globojo princas Viljamas Aleksanderis, ypatingą dėmesį rodė ir karalienė Beatričė, švenčianti karaliavimo soste 25-metį. „Jau pirmosiomis akimirkomis jautėme, kad patekome į šventę, kokių savo akimis nebuvome regėję. Kai tik įplaukėme į pagrindinį kanalą, išvydome šimtus įvairaus dydžio burinių laivų. Mums įplaukus į tarpinį uostą, suskambo ir Lietuvos himnas. Per du su puse milijono žmonių, kurie atvyko pasižiūrėti parado, įsitikino, kad Lietuva – jūrinė valstybė. Vien dėl to vertėjo dalyvauti parade”, – kalbėjo į Lietuvą grįžę įgulos nariai.
Dalyvavo 5000 laivų
Pagrindinę parado dieną 15 km ilgio Šiaurės jūros kanalą užtvindė 5000 laivų, skubančių prisišvartuoti Amsterdamo uoste. „Net negalėjome įsivaizduoti, kaip atrodo tikra jūros šventė, dabar tai žinome”, – žavėjosi mūsų šalies jūreiviai.
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas plaukė kartu su didžiausiais pasaulio burlaiviais: „Kruzenštern”, „Mir”, „Sedov”, prekybiniais ir žvejybiniais laivais iš Olandijos, Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, Lenkijos, Portugalijos, Omano, Rusijos, Turkijos ir kitų jūrinių valstybių. „Turėjome galimybę apžiūrėti visus laivus. Aišku, ne visos įgulos suteikė galimybę nusileisti į kajutes, bet galėjome pasivaikščioti ant denio. Smalsiausi gavo nemažai informacijos apie daugelio šalių laivininkystės tradicijas”, – prisiminė R.Dailidė.
Į uostą įplaukiančius laivus sveikino iškilmingos patrankos salvės bei valstybinės vėliavos, tarp kurių pirmą kartą pleveno ir Lietuvos trispalvė.
Amsterdamo krantinėse išsirikiavusius laivus lankė tūkstančiai vietinių gyventojų bei šventės svečių. Šalia išdailintų užjūrio laivų kurėnas išsiskyrė originalia ir autentiška konstrukcija, natūraliomis medžiagomis bei informatyvia vėtrunge. Įgula išgirdo daug pagiriamųjų žodžių, kurių negailėjo olandai, geri laivų žinovai. „Daugelį stebino tai, kad kurėnas pagamintas nenaudojant jokių šiuolaikinių priemonių, laivo statymo technologija nė kiek nepakito nuo XVI-XIX amžiaus vidurio”, – kalbėjo įgulos nariai.
Kurėnas vos neapvirto
Įgula prisimena, kad buvo ir ekstremalių akimirkų, kurios ne juokais išgąsdino net patyrusius jūrininkus. „Kartais patekdavome į tokias situacijas, kai apie poilsį negalėdavome net pagalvoti. Valandų valandas kapitonas privalėjo tvirtai laikyti vairą, aš stebėjau variklį, o du jūreiviai prižiūrėjo, kad neatsimuštume į mažesnius laivus”, – prisiminė įgulos narys R.Dailidė.
Laivų eismas Amsterdamo kanaluose buvo itin intensyvus, nepavyko išvengti spūsčių. „Kartais nusidriekusiose laivų eilėse tekdavo laukti net po keliolika minučių”, – su didžiuliu užsidegimu pasakojo jūreiviai.
Buvo akimirkų, kai laivo įgulai drebėjo ir rankos, ir kojos. „Nespėjome suvaldyti laivo ir atsidūrėme priešais galingą motorinį keltą, kuris olandus kėlė į kitą kanalo pusę. Buvome tikri, kad kurėnas apvirs, tačiau kažkokiu būdu pavyko išsilaikyti”, – prisiminė kurėno įgula.
Kurėną bei eksponuotą parodą „Kurėno sugrįžimas” aplankė Lietuvos Respublikos ambasados Nyderlanduose diplomatai, Olandijoje gyvenantys lietuviai. „Taip pat bendravome su kitų šalių jūrininkais. Atmosfera parade buvo iš tiesų labai šventiška ir pakili”, – įspūdžiais dalijosi klaipėdiečiai.
Atsipūsti parado dalyviai galėjo specialioje VIP zonoje, joje galiojo ir specialūs pinigai muntinai, verti maždaug dviejų eurų. „Už vieną muntiną specialioje zonoje, kurioje buvo keturios koncertų salės, daugybė barų ir restoranų, galėjai nusipirkti bokalą alaus ar užkandžių”, – pasakojo iš ilgiausios kurėno ekspedicijos sugrįžę lietuviai.
Ekspedicijos vyksta kasmet
Gyva Kuršių marių istorija – žvejų burvaltė kurėnas – kone kasmet kelia bures ir išplaukia sėlių keliu – Nemunu Kuršių marių link.
Pasak kurėno kapitono Jūrų muziejaus istorijos skyriaus vedėjo R.Adomavičiaus, šių ekspedicijų tikslas – pažinti, tyrinėti ir populiarinti Nemuno akvatorijos ir pamario krašto etnokultūrą. „Džiaugiamės, kad šiemet turėjome galimybę lietuvišką laivą ir laivininkystę pristatyti ir pasauliniame parade”, – džiaugsmo neslėpė laivo kapitonas.
Kuršių marių regionui iki XX amžiaus vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.
Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas etnokultūrinis projektas „Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas – skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.
Kiekvienais metais yra organizuojamos tarptautinės ekspedicijos, kurios apima geografiškai naujus regionus. Ekspedicijų metu aktyviai bendraujama su visuomene, atliekamas mokslinis tiriamasis darbas.
Kurėnas dvejus metus – nuo 2000-ųjų – buvo statomas Smiltynėje, netoli Žvejo sodybos įrengtose laivadirbių dirbtuvėse. Ąžuolinis laivas pastatytas pagal originalų kurėną, kuris šiuo metu saugomas Lietuvos jūrų muziejuje.
Remigijus Jurgelaitis