Kaip sekasi Lietuvai atstovauti mūsų išrinktiems Europos Parlamento nariams
Europos Parlamentas po vasaros atostogų šią savaitę vėl susirinko į Briuselį. Rugpjūtį baigėsi pirmieji šios kadencijos Europos Parlamento darbo metai. Jiems pasibaigus jau galime padaryti tam tikrus apibendrinimus ir išvadas, kaip Lietuvai buvo atstovaujama šioje Europos Sąjungos institucijoje, kurios vaidmuo yra svarbus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Žodis parlamentas yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio parler, kuris reiškia kalbėti. Neabejotinai vienas rodiklių, apibūdinančių parlamentarų darbo kokybę, yra jų kalbos, pasisakymai įvairiais klausimais diskusijose plenarinių posėdžių metu. Tad pažiūrėkime, kaip dažnai iš Europos Parlamento tribūnos buvo girdimas Lietuvos atstovo žodis, kokiomis temomis jie kalbėjo.
Europos Parlamento nariai dažniausiai kalba tomis temomis, kurios nagrinėjamos komitetuose, kuriuose jie dirba. Dar gali būti vienos minutės trukmės pasisakymai aktualiais klausimais arba labai trumpi pasisakymai po balsavimo, skirti balsavimo argumentams išsakyti.
Taigi per visus metus taip ir neprabilo Darbo partijos atstovai Arūnas Degutis ir Jolanta Dičkutė. Kitas šios partijos atstovas Šarūnas Birutis kalbėjo vos vieną kartą, kaip ir kitos šiandieninės valdančiosios koalicijos partnerės – Valstiečių ir naujosios demokratijos partijos – atstovas Gintaras Didžiokas. Vos du kartus kalbėjo buvęs laikinasis Lietuvos premjeras, Liberalų ir centro partijos atstovas Eugenijus Gentvilas.
Daugiausiai per pirmuosius darbo metus – atitinkamai 18 ir 15 kartų – Europos Parlamente kalbėjo Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.
Kitas svarbus aspektas – apie ką Europos Parlamente kalba mūsų atstovai. Vytautas Landsbergis dažniausiai kalbėjo ES užsienio politikos ir saugumo klausimais, apie ES santykius su Rusija, apie padėtį Kaukaze, žmogaus teises pasaulyje. Iš 18 šio europarlamentaro pasisakymų net 10 buvo trumpi pasisakymai po balsavimų dėl balsavimo motyvų bei dėl nedidelių pakeitimų priimamuose tekstuose.
L.Andrikienė savo pasisakymuose daugiausiai dėmesio skyrė 2005 ir 2006 m. ES biudžeto klausimams, naujajai finansinei perspektyvai 2007-2013 m. bei ES užsienio politikos, santykių su Rusija, Kaliningrado srities klausimams. Ji taip pat kalbėjo ES derybų su Turkija dėl jos narystės ES klausimu, dėl Romano Prodžio tuo metu vadovaujamos Europos Komisijos veiklos ataskaitos, žmogaus teisių klausimais. L.Andrikienė ne kartą kalbėjo dėl padėties Baltarusijoje, siūlė konkrečias priemones demokratijai Baltarusijoje plėtoti, dėl padėties Moldovoje ir Padniestrėje. Ji taip pat kalbėjo Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES klausimais.
M.Starkevičiūtės kalbose dominavo ekonomikos klausimai – ji kalbėjo Europos pinigų politikos ir informavimo dėl euro įvedimo kampanijos, ES finansinės perspektyvos 2007-2013 m., finansų rinkų integracijos, ES viešųjų finansų, mokesčių, užimtumo, socialinės politikos klausimais.
Lietuvos poziciją aktualiu bulvių krakmolo kvotų padidinimo klausimu Europos Parlamente gynė Laima Andrikienė ir Gintaras Didžiokas, apie transeuropinių tinklų energetikoje plėtrą Baltijos regione, aktualią Lietuvai, pasisakė Šarūnas Birutis, svarbiais vidaus rinkos klausimais dėl Paslaugų direktyvos kalbėjo Danutė Budreikaitė.
Tačiau, jei panagrinėtume kalbų turinį, ieškodami jose raktinio žodžio – Lietuva, tai Lietuvos vardą rastume net aštuoniuose L.Andrikienės, keturiuose R.Pavilionio, E.Gentvilo pasisakymuose.
Rinkėjams gi belieka patiems įvertinti, kaip mes, Lietuva, esame atstovaujami Europos Parlamente.
Aistė Vasiliauskaitė