Vietoj pagalbos kartais sulaukiama nepatogumų ir papildomų išlaidų
Nemažai yra tvirtinančiųjų, kad pareigūnai kabinėjasi be reikalo, ne vienas ir sūresnį žodelį policininkų adresu pasako. Tačiau ištikus nelaimei – apiplėšus, sumu- šus ar pernelyg įsismarkavus sutuoktiniui, puolame skambinti dabar jau 112 numeriu. Atskiras gyvenimo lapas – eismo priežiūros tarnybos pareigūnų ir vairuotojų susikirtimai.
Sulaikė be reikalo
Redakcijoje dažnai apsilanko vairuotojai, kurie įsitikinę, kad pareigūnai juos nuskriaudė neteisingai. Tipiškas kauniečio Gintaro Paužos atvejis. Jis rašo: „Šių metų rugpjūčio 17 dienos ryte, apie pusę septynių, mane, vairuojantį savo automobilį, Raudonojo Kryžiaus gatvėje sustabdė kelių priežiūros policininkai Šimkūnas ir Kondrotas. Eismo taisyklių nepažeidžiau, buvau prisisegęs saugos diržą, turėjau tvarkingus automobilio ir vairavimo teisę suteikiančius dokumentus. Matyt, policininkams atrodė negerai, kad viskas gerai. Tada vienas iš pareigūnų įsakė papūsti: norėjo įsitikinti, ar nevartojęs alkoholinių gėrimų. Aš savo ruožtu paprašiau, kad duotų pūsti į tikrą alkotesterį. Tada ir prasidėjo”…
Pareigūnai vairuotojui tvirtino, kad tokio prietaiso neturi. G.Paužos tvirtinimu, paprašė paremti policiją, kad už tai galėtų įsigyti ne tik šį prietaisą, bet ir nusipirkti benzino. Vairuotojas tokius išvedžiojimus suprato kaip pinigų prašymą. G.Paužai buvo įsakyta važiuoti į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą, esančią Chemijos prospekte. Ten, anot vairuotojo, pareigūnai ilgai ieškojo prietaiso, siūlė kažkieno jau apčiulptą alkoholio matuoklio antgalį, bet prietaisas girtumo nerodė.
Turėjo nemalonumų
„Aš dirbu dujų degalinėje operatoriumi, skubėjau į darbą, bet pareigūnai mane net visą valandą buvo sulaikę. Tiek pat laiko neveikė degalinė, todėl jos savininkai patyrė nuostolių. Prašiau pareigūnų, kad apie sulaikymą išduotų pažymą, kad galėčiau pasiteisinti darbovietėje. To nepadarė, buvo labai nemandagūs, net pradėjo grasinti, – liejo nuoskaudą vairuotojas. Ne tik G.Paužos įsitikinimu pareigūnai, kaip ir kiekvienas žmogus, atliekantis savo darbą, privalo turėti elementarius darbo įrankius. Tokiu atveju nebūtų reikalaujama „pūsti į veidą”. Sunku kalbėti apie tokio „tyrimo” objektyvumą, jau nekalbant apie higienos reikalavimus.
Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkui Alfonsui Tarasevičiui nuskriaustas vairuotojas reiškė įsitikinimą, kad tokie pareigūnų veiksmai diskredituoja policijos darbą. „Pareigūnai privalėjo manęs atsiprašyti, nes tik dėl jų kaltės visą valandą vėlavau į darbą ir iš darbdavių laukiu žadėto griežto papeikimo. Kas man už tokią priverstinę prastovą atlygins moralinius ir materialinius nuostolius?” – rašė G.Pauža.
Primintos elgesio normos
Tarnybos viršininkas A.Tarasevičius rašte „Dėl skundo nagrinėjimo” vairuotojui tvirtino, kad kelių policininkai vadovavosi generalinio komisaro įsakymu, Policijos patrulių veiklos instrukcijomis ir G.Paužą sulaikė teisėtai. Galima suprasti, kad taip padaryta prevenciniais tikslais. Įtarę esant neblaivų, pristatė į Eismo įvykių registravimo poskyrį, kad nustatytų girtumo laipsnį. „Patruliai jokių procesinių pažeidimų nepadarė, vadovavosi tarnybos veiklą reglamentuojančiais norminais teisės aktais”, – darė išvadą viršininkas.
Pareigūnas gynė savo kolegų veiksmus, tvirtino, kad „Tyrimo metu nenustatyta ir neginčijamų įrodymų nesurinkta, kad policijos pareigūnai, bendraudami su Jumis, būtų nusižengę Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimams”. Tačiau nutylima, ar buvo nustatyti kokie nors vairuotojo neginčijami nusižengimo įrodymai? Ar teisingai elgėsi pareigūnai, reikalaudami „pūsti į veidą”, neišduodami apie sulaikymą pažymos? Aišku, apie atsiprašymą nėra kalbos, nes „niekas niekam nenusižengė”. Vis dėlto, paskutinis A.Tarasevičiaus rašto sakinys kai kuriais teiginiais verčia suabejoti: „Tačiau šis atvejis apsvarstytas bendrame Kelių patrulių rinktinės susirinkime, patruliams pakartotinai priminti pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių Viešosios policijos veiklą, reikalavimai, elgesio normos”.
Teisėjai tiki tik pareigūnais
Kaunietis vairuotojas Alvydas Petras Jasinskas iki šiol negali pamiršti pernykščio įvykio, kuris balandžio trečiąją įvyko H. ir O. Minkovskių gatvėje. „Iššokęs iš už krūmų, rankoje laikydamas greičio matuoklį, mane tądien sustabdė policininkas ir pareiškė, kad 24 km viršijau šioje vietoje nustatytą leistiną greitį. Į abejones, kad stovint pasislėpus galima suklysti, pareigūnas nereagavo. Mano automobilio spidometras rodė visai kitokius skaičius”, – rašė A.P.Jasinskas. Šis susidūrimas su „pakelės policija”, kaip taikliai pavadino skaitytojas, atsidūrė teisme. „Tačiau teisėjai tikėjo tik pareigūnų parodymais, nors jie aiškiai verčia abejoti”, – įsitikinęs vairuotojas, pridūręs, kad administracinio teismo teisėjai, nekreipdami dėmesio į kaltinamojo liudytojų nuomonę, pažeidė žmogaus teises.
Ne tik A.P.Jasinskas pastebėjo, kad Lietuvos įstatymais įtvirtinti greičio matuokliai nerodo nei automobilio numerio, nei pačios transporto priemonės, nei vairuotojo. Dėl to konfliktinėse situacijoje iškyla daug neaiškumų.
Julius Lenčiauskas