Kinijai minint 40-ąsias Tibeto autonominio regiono įkūrimo metines, šalies valstybinė žiniasklaida suabejojo Dalai Lamos tvirtinimais, neva jis siekia tik didesnės autonomijos Tibetui.
Ketvirtadienio vakarą išspausdintame komentare, kuris pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai karių rikiuotės ir dainuojantys tibetiečiai žygiavo šventiniame parade Tibeto centre Lasoje, Xinhua naujienų agentūra kritikavo Dalai Lamą už tai, kad dėl jo „vidaus reikale” atsirado užsienio įtaka.
„Galbūt ir negarbinga abejoti „Jo Šventenybės” išmintimi, tačiau mes stebimės, ko, po galais, Dalai Lama nori pareiškimais apie „didesnę autonomiją”, – teigiama komentare.
Budistų dievybė – karalius Dalai Lama į Indiją pasitraukė po žlugusio sukilimo 1959-aisiais, praėjus devyneriems metams po to, kai Kinijos liaudies išsivadavimo armija įžengė į Tibetą įtvirtinti Pekino valdžią.
Nuo to laiko jis išsižadėjo nepriklausomybės ir teigia norįs tik didesnės autonomijos Tibetui, tačiau Kinija kaltina dvasinį vadovą separatizmo kurstymu.
Xinhua teigimu, faktas, jog Dalai Lama ieško paramos užsienio valstybėse, įrodo, kad jis nenori taikaus Tibeto problemos sprendimo.
„Žmogus, kuris nuoširdžiai ieško kompromiso, nepils purvo ant kitos šalies, o bandymas laimėti tarptautinį įsikišimą akivaizdžiai neigia esminį teiginį, kad Tibetas yra Kinijos dalis”, – teigiama straipsnyje.
Komentare pakartota įprastinė Kinijos retorika teisinant Pekino valdžią, pabrėžiant „tarnų ir vergų, kadaise engtų Dalai Lamos, išlaisvinimą” ir tibetiečių pragyvenimo lygio pagerėjimą.
„Jis turi pripažinti faktą, kad Tibetas pagal dabartinį autonomijos mechanizmą pasikeitė tiek, kiek būtų neįmanoma valdant jam”, – teigė Xinhua.
2005-09-02 11:22