„Švažienės kilimai pakėlė sparnus, atsiplėšė nuo sienos plokštumos” – citavo dailininko Vlado Daujoto žodžius Laima Cieškaitė. Iš tiesų šis lakus aforistinis pastebėjimas taikliai apibūdina dailininkės asmenybę ir jos novatoriškų plastinių idėjų pasaulį. Jos vardas neatsiejamai susijęs su Lietuvos meninės tekstilės plėtra ir naujovėmis.
Marija Kondrackytė – Švažienė gimė 1930 m. Kaune. Dailės studijas ji pradėjo sunkiais pokario metais Kauno taikomosios dailės institute. 1955 m. baigusi mokslus Vilniaus dailės institute, Marija Švažienė netruko įsijungti į meninį gyvenimą.Kūrybinėje M. Švažienės biografijoje žymus vaidmuo teko tapytojui Jonui Švažui. Dviejų ryškių asmenybių ryšys davė abipusių jų kūrybą skatinančių ir praturtinančių impulsų.
Pastaraisiais metais dailininkės kūrybinė mintis lyg pro akmenuotą šaltinį prasigraužė nauja vaga. Ją pagavo gamtos lyrika, intymus pokalbis su gyvastim. Stiprus gamtos pojūtis, nuolatinis bendravimas su ja išsiliejo trapia poetiška tapyba.
Subtiliuose kamerinės tapybos darbuose vandenų, medžių, augalijos ir erdvių pasaulis turi nekasdieniškumo, romantiškumo bruožų, yra nuspalvintas įvairių nuotaikų, skaidrių ir dramatiškų vidinių išgyvenimų .
Vėlesniuose kūriniuose, kurie yra šios parodos objektas, dailininkės tapyba įgauna savitą išraiškos formą. M. Švažienė operuoja linijų ir formų ekspresija, toniniais niuansais, erdvinėmis konstrukcijomis, tarsi perkeldama į tapybos kūrinius savo tekstilės darbams taip būdingas erdvines kompozicijas. Kai kurie darbai yra vitražiškai suskaldyti, kupini judėjimo ir vibracijos elementų, o kituose juntamas ekspresyvus stambių ir smulkių formų bei šviesos elementų žaismas .
Tarp sudėtingų būties problemų ir įtampos žmogiškoji dailininkės kūryba dovanoja mums daug dvasinio nuskaidrėjimo ir atokvėpio valandų.
Parodos atidarymas 2005 09 08, 17 val.
Paroda vyks 2005 09 08 – 2005 09 30
O kur ta paroda bus?