Ž. Laforgo pranašystė

Žymus prancūzų poetas Ziul’is Laforgas pranašauja, kad moteris išgelbėsianti pasaulį, savo šypsena ji išgąsdinsianti ir išklaidysianti visus tuos pesimizmo garus, kurie susikaupę mūsų vakarinėj epokoj (gadynėj). Jos prieblandoj mirė vyras, — tad tegyvuoja moteris! Moteris tiki visos visuomenės labui ir savo pačios „aš”, ji nesibijo mirties, jos nepalietė metafizinės abejonės ir sielvartai ties nepasiekiamo uždarytomis durimis. Visad tiesus yra tas jos įsišaknijęs instinktas, kurio jėga ji nuolat gimdo ir atnaujina gyvenimą. Kas žino, ar greitu laiku nebus vyrui skirta tik tas, kad padėtų savo bendrakeleivei vaikus kurti? Rodos, visose kitose srityse stovi vyras prieš savo galą. Jis paseno, ant jo pečių guli istorijos našta, jis dažnai pergyvendavo bankrotus, ir jo nebegali išgelbėti esantis vyro žinioje mokslas. Tad lai išeina į gyvenimo kovos lauką naujas avangardas — moteris, kuri neturi dar praeities, kuri niekuo dar nėra nusivylusi…