Baimė ir skurdas Dubajuje

Didelė dalis monumentaliųjų pastatų, mus pasiekusių iš amžių glūdumos, buvo statomi ant žmonių kaulų. Šiais laikais dykumos pakraštyje kyla naujas pasakų miestas, kurio klestėjimas neatsiejamas nuo importuotos darbo jėgos.

Dubajus – tai gimstanti XXI amžiaus legenda, užburianti atvykėlius stikle ir betone įsikūnijusia žmogaus fantazija. Daugelis yra girdėję apie aukščiausią pasaulio pastatą „Burj Dubai”, visu savo 900 metrų aukščiu iškilsiantį šių metų pabaigoje. Greta stiebiasi ir kiti įspūdingi statiniai, sudarantys vienos didelės statybų aikštelės įspūdį.

Galbūt šį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) perlą, vieno iš septynių emyratų sostinę, iš tiesų sukūrė nafta, užsienio prekyba ir finansinių paslaugų sektoriaus plėtra. Kita vertus, dangoraižiai viršun kyla taip pat sunkaus fizinio darbo dėka.

Didžioji Dubajaus gyventojų dalis – statybininkai iš Azijos. Absoliuti jų dauguma neišgali susimokėti už atskirą būstą, todėl gyvena susispaudę laikinose pastogėse. Didesnė atlyginimo dalis paprastai keliauja kitapus Persijos įlankos, gimtinėje likusiems giminaičiams.

Viena didžiausių problemų Dubajuje yra darbdavių nenoras laikytis įsipareigojimų. Kai kurie darbininkai atlyginimus gauna nereguliariai, jeigu iš viso jų sulaukia. JAE darbo ministerijos neseniai paskelbtoje ataskaitoje – nerimą keliantys skaičiai. 2007 metų duomenimis, neišmokėtų atlyginimų suma siekė 31,9 mln. litų. 50 tūkst. įmonių dėl darbo sutarčių pažeidimų iš viso turėjo sumokėti maždaug 176,6 mln. litų baudos. Skaičiai ne tokie dideli, kokie galėtų būti, kadangi tik nedaugelis nuskriaustųjų apskritai ryžtasi ieškoti teisingumo.

Tiesa, atvykėliai darbininkai, nors ir gyvendami sunkiomis sąlygomis, dažnai uždirba gerokai daugiau, negu galėtų tikėtis savo gimtinėje.

„Žinau, jog Dubajuje viešpatauja laukinis kapitalizmas, bet juk to mes išmokome būtent iš jūsų, europiečių!” – šveicarų leidinio „Die Neue Zuercher Zeitung” korespondentei aiškina M.as-Suwaidi, vietinis darbo teisės specialistas.”Emyrato gyventojai nejaučia darbininkams neapykantos, jie jų bijo”, – priduria jis, atkreipdamas dėmesį į tai, jog užsieniečių Dubajuje nėra daug – iš tiesų JAE pilietybės neturinčių svetimšalių skaičius šiame mieste siekia net 900 tūkst., o vietinių čia gyvena vos kiek daugiau nei 200 tūkst.

Didelė užsieniečių darbininkų koncentracija emyrate pamažu didina įtampą. Nors anksčiau iš Azijos atvykę darbininkai nekeldavo didesnių problemų, pastaruoju metu Dubajuje daugėja streikų ir demonstracijų. Taip pat auga ir vietinių turtuolių nerimas, jog vieną dieną atvykėliai gali sukilti ir juos įveikti fizine jėga.

Atsiradusią baimę bandoma kompensuoti pasitelkus įstatymų leidybos priemones. Pagal galiojančius įstatymus kiekvienam iš užsienio atvykusiam darbininkui paskiriamas už jį atsakingas „globėjas”, dažniausiai – jo darbdavys. Pastarasis turi sutvarkyti visus atvykimo į šalį formalumus ir oficialiai užregistruoti atvykėlį. Šiuo pretekstu iš atvykėlio paimami jo asmens dokumentai, kurie dažniausiai grąžinami tik pasibaigus kontraktui. Tokiu būdu įtvirtinama absoliuti vietinių darbdavių viršenybė ir atvykėlių bejėgiškumas.

Apskritai JAE vis dar yra jauna šalis, kurioje iki pat 1971 metais įvykusio atskirų emyratų susivienijimo iš esmės nebuvo teisinės kultūros. Susirinkę šeichai iškilusius klausimus spręsdavo tik tam kartui, be rimtesnių teisinių pasekmių. Darbo santykiai buvo reglamentuoti tik 1980 metais, o dabartinė teisinė bazė, specialistų vertinimu, iki šiol teikia ryškią pirmenybę darbdaviams. Darbininkai neturi teisės steigti profesinių sąjungų, o atleidimo procedūra yra itin paprasta.

Padėtis gali pradėti keistis dėl išorės veiksnių. Nors bengalų, nepaliečių, afganų, vietnamiečių statybininkų ar filipiniečių virėjų Dubajuje vis dar gausu, tačiau gali būti tik laiko klausimas, kada sparčiai kylanti Indijos ekonomika pradės rimčiau konkuruoti su JAE dėl pigios aplinkinių valstybių darbo jėgos. Tokiu atveju Dubajaus šeichams tektų imtis realių veiksmų, gerinant užsieniečių gyvenimo ir darbo sąlygas.

Kylantis pasakų miestas pastaruoju metu pritraukia vis daugiau užsienio turistų, taip pat ir lietuvių. Telieka tikėtis, kad ateityje Dubajaus spindesys neapsiribos vien tik dangoraižių kvartalais ar prabangiais prekybos centrais, bet ir teiks nuoširdžią pagarbą žmogaus teisėms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.