Antradienį po rytinės treniruotės Lietuvos futbolo rinktinės treneris asistentas Valdas Ivanauskas sutiko atsakyti į Futbolas.lt pateiktus klausimus:
– Kokius įspūdžius palieka komanda po pirmųjų stovyklos dienų?
– Labiausiai džiugina atmosfera ekipoje. Futbolininkai puikiai supranta, kokia atsakinga savaitė jų laukia. Nuo dvejų rungtynių su serbais išvykoje ir bosniais namuose priklausys, ar lietuviai tęs tolimesnę kovą dėl kelialapio į Vokietiją. Tuo pačiu, žaidėjai neužsidaro savyje, juokauja, pokštauja, dalijasi paskutinėmis naujienomis. Geram psichologiniam stoviui turi įtakos draugiškos rungtynės su Baltarusija. Kaimynus galima priskirti prie nepalankių priešų, nes iki šiol, visos varžybos su baltarusiais mums susiklostydavo nepalankiai. Šįkart pergalė suteikė papildomo pasitikėjimo savo jėgomis.
– Trenerių štabas vis atnaujina komandos sudėtį. Vakar treniruotėje dalyvavo naujokas – „ekraniečių” puolėjas Vitalijus Kavaliauskas.
– Algimantas Liubinskas nuolatos kartoja, kad kiekvienam Lietuvos futbolininkui durys į rinktinę atrakintos. Atkreipėme dėmesį į Panevėžio „Ekrano” puolėją, nes jis neblogai rungtyniauja A lygos pirmenybėse. Muša įvarčius, kurių reikia nacionalinei ekipai. Vitalijaus stipriausios pusės – greitis ir veržlumas. Treniruotėse Kavaliauskas palieka gerą įspūdį. Stebėsime, seksime, analizuosime. Paskutinis sprendimas dėl į Belgradą vyksiančių žaidėjų bus priimtas trečiadienį.
– Nerijaus Barasos netektis buvo labai netikėta. Kokia jo dabartinė situacija?
– Šiandien telefonu susisiekiau su Nerijumi. Trauma labai rimta, net kalbų nėra. Rytoj gydytojai žadėjo dar labiau praskaidrinti situaciją. Tačiau sprendžiant iš visų turimų faktų, sezonas Nerijui, deja, baigtas.
– O ar yra minčių, kuo lygiaverčiai pakeisti Barasą?
– Išeitis ieškoma visada. Jei to nedarysi laiku, „Crvena Zvezda” stadione dvejoti bus tikrai per vėlu. Būtent dėl nuolatinės žaidėjų traumų galimybės surenkame dvidešimt keturių žaidėjų komandą. Rinktinės nariai supranta, kad jų vieta startinėje sudėtyje priklausys nuo treniruotėse liejamo prakaito. Dėl tarptautinių rungtynių patirties ir entuziazmo Nerijus buvo vienas ekipos lyderių. Bet neišgyvenkite per daug, susirasime, kuo pakeisti Barasą.
– Sirgaliams pastaruoju metu iškilo vos ne aktualiausias klausimas: dėl kokių priežasčių nekviečiamas „Spartak” gynėjas Ignas Dedūra?
– Ignas jokiu būdu neišbraukiamas iš kandidatų sąrašo, tačiau šiuo metu gynybos grandies centre, trenerių nuomone, turime patikimą trijulę: Džiaukštą, Žvirgždauską ir Skerlą. Šie žaidėjai labiau įsipaišo į komandos taktines schemas. Be to, nuolatos kviečiame jauną gynėją Arūną Klimavičių, iš kurio tikimės ateičiai išsiauginti patikimą pamainą.
– Kuri grandis kelia didžiausią nerimą?
– Neteisinga išskirti kokią nors liniją. Visiems žinoma aksioma: futbolas – komandinis žaidimas. Mače su Serbija varžytis su oponentu galėsime tik visu vienuoliktuku. Šiandien papusryčiavę, stebėjome priešininko rungtynių vaizdajuostes. Kiek analizavome serbų žaidimą bei kiek dar pačiam teko žaisti, varžovo komanda turi daugybę sunkiai įkandamų dalykų. Be kovingųjų Barasos ir Stankevičiaus iškritimo, nerimaujame dėl ne mažiau kovingojo Poškaus. Būtent dėl taraninio tipo puolėjo netekties padidintą nerimą kelia atakuojanti linija.
– Lyginant su pirmais rinktinės mačais šiame atrankos cikle, ar keičiasi komandos žaidimas?
– Po pernai pralaimėtų visų kontrolinių susitikimų iki pat atrankos ciklo starto treneriai „lipdė” komandą. Manau, rezultatai parodo, kad vienuolikę pavyko mobilizuoti. Reikia padėkoti Lietuvos Futbolo Federacijos vadovams ir futbolo visuomenei už supratingumą po nesėkmių draugiškose kovose. Tai buvo kardinalių sprendimų bandomasis laikotarpis. Prisimindami dvikovą Briuselyje, matome, kad vis kitose varžybose rinktinė žaidžia brandžiau. Gal rezultatai kol kas šimtaprocenčiai neatspindi šio pasiekimo, tačiau ekipos branduolys nestoja stiprėti. Išryškėja lyderiai, be kurių neįsivaizduojamas nė vienas kolektyvas. Naujai sublizga tai vienas, tai kitas jaunas talentas. Palaipsniui kopiame idealios komandos link.
– Kokiose rungtynėse žaidimas buvo artimas idealiam?
– Didžiuojuosi vienuolike pirmose rungtynėse Belgijoje. Po eilės pralaimėjimų pasiruošimo periode, futbolininkai susitelkė ir pelnė teigiamą rezultatą. Prisiminsiu, jog mačas pasibaigė lygiosiomis 1:1, o lietuviai pirmi praleido įvartį. Dvejose varžybose su Ispanija žaidėjai apskritai nusipelnė plojimų. Varžovai dabar skaitosi su Lietuva ir žiūri kaip į potencialius konkurentus.
– Viena didžiausių mūsiškių problemų – kortelės. Jūsų nuomone, kokios to priežastys?
– Kortelių per daug, teisingai. Bet ne visados jos mūsų kaltė. Deja, teisėjų požiūris į tokias komandas kaip Lietuva nesikeičia. Mes tarptautinėje arenoje laikomi antrarūše ekipa. Dėl šios nepelnytai klėstinčios politikos mums dvigubai sunkiau iškopti į finalinius prestyžiškiausių turnyrų etapus. Kiekvieno žaidėjo iškritimas ekipai – peilio pjūvis per širdį. Disponuojame tik trim – keturiais futbolininkais, kurių meistriškumas prilygsta serbams, ispanams ar belgams. Stengsimės autoritetą kelti aikštėje iškovotais rezultatais.
– Treniruotės pabaigoje surengtose rungtynėse futbolininkai žaidė gana kietai. Psichologiškai nuteikiate ekipos narius sunkai kovai?
– Net iš šono akivaizdu, kokiu dideliu noru futbolininkai atvyksta į rinktinės gretas. Iki stovyklos pradžios gyvenau Škotijoje, kasdien bendravau su Edgaru Jankausku, Sauliumi Mikoliūnu ir Deividu Česnauskiu. Pastarieji net užkankino klausimas: „Kada, treneri, stovykla prasidės? Kelintą valandą renkamės?” Šis žaidėjų veržimasis į aikštę ir atsidavimas rungtynėse skatina ir trenerius tobulėti. Atskirai privalau padėkoti kapitonui Aurelijui Skarbaliui, kuris, būdamas komandos senbuvis, negaili patarimų jaunimui ir sutelkia kolektyvą.
– Sutinkate, kad sekančios rungtynės – lietuvių vieningumo ir serbų kovingumo pasipriešinimas?
– Serbijos rinktinė, ypač savo aikštėje – atakuojantis verpetas, pagavęs azartą, nupučiantis visus varžovus. Tačiau ir vėtra įveikiama stipriai besilaikant už ko nors. Kaip ir ankstesnėse kovose, lietuviai laikysis vieni už kitų. Savo atramą demonstruosime varžovui nuo pirmųjų susitikimo minučių. Bet turiu pripažinti, kad serbai vis tiek mums neparankūs oponentai. Dar prieš burtų traukimą meldėmės nepatekti vienon grupėn su praeityje socialistinėmis šalimis. Kas įvyko – nepakeičiama. Ypač, kad burtai nuo mūsų visai nepriklauso. Taip kad meistriškumo stoką stengsimės kompensuoti komandiniu žaidimu.
Natalija Ivanova