Lietuva turi skirti daugiau pinigų krašto apsaugai – dabartinis jos finansavimas neatitinka valstybės įsipareigojimų NATO, tikina Seimo NATO reikalų komiteto pirmininkas Vaclovas Stankevičius.
„Akivaizdu, kad mūsų NATO įsipareigojimų finansavimas yra nepakankamas, todėl manau, kad turėtume gerai padirbėti ir labai aiškiai kalbėtis su Vyriausybe, kad krašto apsaugos sistemos finansavimas būtų padidintas ir įvykdytas”, – pasibaigus Seimo NATO reikalų komiteto posėdžiui pirmadienį žurnalistams sakė V. Stankevičius.
Anot jo, Lietuvos deklaracijos, esą krašto apsaugai skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra melas. „Visada deklaravome, kad skiriame 2 proc. BVP, bet reikia sakyti tiesą – tiek mes niekada neskyrėme. Reikia sakyti aiškiai, kad iki šiol skyrėme ne daugiau kaip 1,27 proc. BVP”, – teigė socialliberalas.
Kaip reikėtų didinti finansavimą, parlamentaras tiksliai neįvardijo. Konkreti suma, anot jo, turėtų paaiškėti po rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvyksiančių NATO ekspertų analizės. Tačiau jau dabar esą aišku, kad finansavimas, pasak V. Stankevičiaus, turėtų būti didinamas „bent po 50 mln. litų kasmet”.
Dėl per mažo gynybos išlaidų finansavimo Lietuva, anot NATO reikalų komisijos pirmininko, turėtų rimtai apsvarstyti, ar šaliai vis dar tikslinga tęsti misiją Irake. „Po komisijos posėdžio paaiškėjo, kad mes labai atsiliekame finansuodami įsipareigojimus NATO formatu, todėl turime svarstyti apie mūsų misijos tikslingumą Irake”, – teigė Seimo narys.
Pasak jo, Lietuva jau atliko savo įsipareigojimus ir „dvejus metus sąžiningai atidirbo antiteroristinėje koalicijoje ne NATO formatu”.
Tačiau, V. Stankevičiaus tvirtinimu, Lietuva galėtų tęsti misiją Irake jau kaip NATO narė, taip „garbingai laikydamasi įsipareigojimų aljansui”.
NATO reikalų parlamentinis komitetas pirmadienį taip pat apsvarstė Lietuvos karių padėtį Goro provincijoje Afganistane. Pasak V. Stankevičiaus, „pradinis etapas atliktas puikiai – įkurtas placdarmas”.
Dabar, anot jo, bendradarbiaudamos Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos turės didinti Goro provincijoje esančių civilių skaičių.
Be to, jo teigimu, Užsienio reikalų ministerijai bus siūloma paskirti diplomatą, kuris koordinuotų misijos veiklą Goro provincijoje.
2005-08-29 16:41