Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas žada tęsti šalies teisinių institucijų reformą. Anot ministro, šiuo metu daug kritikos sulaukiančių antstolių darbą būtų galima tobulinti remiantis sėkmingos notariato sistemos reformos patirtimi.
Tai G.Bužinskas pareiškė savaitgalį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos notarų susitikime, kur buvo aptariamos galimybės toliau gerinti klientų aptarnavimą bei pasiruošimą teikti naujas paslaugas.
Pasak teisingumo ministro, sėkmingą notarų darbą ir jų profesionalumą liudija praėjusią savaitę paskelbti bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai. Jų duomenimis, notarai turi didžiausią šalies gyventojų pasitikėjimą tarp teisinių institucijų. Notarai yra vieninteliai, kuriais pasitikėjimą išreiškė daugiau kaip pusė apklausos dalyvių. Jais pasitiki 51 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 8 proc. Dar 41 proc. negalėjo įvertinti pasitikėjimo šios profesijos atstovais. Labiausiai nepasitikima antstoliais ir policininkais. Notarų darbu patenkinti 66 proc. apklaustųjų, nepatenkinti – 33 proc. Dauguma apklaustųjų – 63 proc. – mano, kad notarų Lietuvoje pakanka, 25 proc. -, kad per daug, 8 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog notarų Lietuvoje trūksta.
Notarų paslaugos Lietuvoje atliekamos greičiau nei kaimyninėse Baltijos valstybėse, nepaisant to, šalies notarai sieks, kad klientų aptarnavimo laikas ir toliau trumpėtų, o laukiančiųjų eilės – mažėtų. Kaip teigiama Klaipėdoje priimtoje Lietuvos notarų rūmų atstovų rezoliucijoje, tai galima pasiekti skiriant daugiau jėgų ir darbuotojų nemokamai žmonių konsultacijai bei dokumentų ruošimui, plečiant galimybę aptarnauti klientus ne darbo dienomis ir valandomis. Siekiant tolygiai paskirstyti klientų srautus, būtina pritraukti žmones į naujus biurus.
Šiais metais Lietuvoje notarų padaugėjo 21 iki 222, kurių skaičius ateityje, remiantis teisingumo ministro įsakymu, palaipsniui gali padidėti iki 280. Notarų rūmų prezidentės pareigas laikinai einančios notarės Onos Jarašiūnaitės teigimu, esamas notarų skaičius šiuo metu yra pakankamas tenkinti žmonėms reikalingų paslaugų paklausą.
‘Pastaruoju metu įvairiuose miestuose ir rajonuose, atsižvelgiant į notarų paslaugų poreikį priėmus į darbą optimalų notarų skaičių, buvo užtikrintos sąlygos notarams išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir greitesnį aptarnavimą”, – teigė O.Jarašiūnaitė.
Lietuvių pasiekimus įvertinusi Latvijos prisiekusiųjų notarų tarybos prezidentė Inga Mucina teigė, kad Latvijoje tik prieš porą metų buvo įvesta Lietuvoje jau seniai galiojanti fiksuotų įkainių už paslaugas sistema. Anksčiau Latvijoje notarai galėjo konkuruoti paslaugų įkainiais, pradėjus nepagrįstai stipriai mažinti kainas krito paslaugų kokybė, patikimumas.
68 proc. Lietuvos gyventojų pritaria siūlymui, suteikti notarams teisę teikti daugiau paslaugų, o laiką taupančiam klientui pageidaujant, teisę už jį tvarkyti reikalingus dokumentus, surinkti duomenis įvairiose valstybės institucijose. Notarų rūmai remia Teisingumo ministerijos iniciatyvą stiprinti „vieno langelio” sistemą ir toliau plėsti notarų paslaugas, siekiant sutrumpinti ir supaprastinti gyventojų aptarnavimą. Notarai jau gali tarpininkauti klientams gaunant reikalingus dokumentus iš Registrų centro, Gyventojų registro, pateikiant dokumentus Hipotekos įstaigai. Norėdami plėsti panašių paslaugų sąrašą, notarai jau ruošiasi tarpininkauti klientams elektroniniu būdu registruojant nuosavybę, pateikiant duomenis Juridinių asmenų registrui.
Teisingumo ministerija