„Domimės, bet netiriame”
Preiloje šią vasarą atostogavusi Seimo narė B.Vėsaitė pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį. Mat slaptieji agentai susidomėjo, ko ši parlamentarė taip domisi ant Kuršių marių kranto vykdomų statybų legalumu.
STT Klaipėdos skyriaus viršininkas Leonas Keniausis patvirtino, jog Seimo nare buvo domėtasi, tačiau, anot jo, oficialaus tyrimo tarnyba neatlieka.
Vietiniai atpažino seimūnę
Veterinarijos akademijai priklausančioje poilsinėje atostogavusi B.Vėsaitė šią vasarą, kaip buvo įpratusi, iš savo kambario Kuršių marių pakrante nebegalėjo grožėtis. Vaizdą Seimo narei užstojo naujų statybų tvoros.
Vietinių gyventojų teigimu, maždaug prieš du mėnesius Preilos gatvės 73 c sklype pradėjo ūžti statybinė technika, o praėjimą į marias užstojo statybinės tvoros.
„Pati apžiūrėjau statybų aikštelę ir pabandžiau pasidomėti, ar tokioje išskirtinoje vietoje statomas namas yra legalus”, – pasakojo B.Vėsaitė.
Balta vasarine kepurėle dėvinčią Seimo narę tuoj pat atpažino vietiniai Preilos gyventojai. Po pasivaikščiojimo statybose, jau kitą dieną visas miestelis kalbėjo apie B.Vėsaitei neva priklausančią statybą.
Agentai – savivaldybėje
Tačiau keisčiausia, kad po poros savaičių Neringos savivaldybė sulaukė STT agentų vizito.
„Pareigūnai manęs klausė, ar aš žinau kokį nekilnojamąjį turtą Neringoje turi Seimo narė B.Vėsaitė. Aš atsakiau, kad nevedu jokio specialaus sąrašo apie Seimo narių turtą. Tai man nepriklauso. Tada agentai paklausė, ar aš žinau apie kitų Seimo narių čia turimą nekilnojamąjį turtą”, – pasakojo Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Vytautas Valančius.
Tuo tarpu Seimo narė B.Vėsaitė paklausta, ar žino, kad ja domėjosi STT, atsakė, kad tai jai – ne naujiena.
„Esu jau tai girdėjusi. Tačiau patikėkit jokio turto Neringoje neturiu. Nors tokį namą ant marių kranto tikrai norėčiau turėti”, – juokėsi B.Vėsaitė.
Seimo narė tikino, kad šiomis statybomis Preiloje ateityje ji dar pasidomės.
Vietoj lūšnyno – poilsinė
Ant marių kranto esančias senas vasaros dirbtuves dar 2003 metais įsigijo vilniečių šeima Daiva ir Gintautas Zinkevičiai.
Senų vasaros dirbtuvių vidutinė rinkos vertė tesiekė 1532 litus. Tačiau naujieji savininkai seną laužą įsigijo su jau suformuotu 11 arų sklypu ir parengtu detaliuoju planu.
Pasak Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Aloyzo Norvilo, šios statybos, jo nuomone, yra legalios ir vykdomos nepažeidžiant jokių įstatymų.
„Ten numatyta senų dirbtuvių rekonstrukcija, paskirtis pakeista į gyvenamąjį namą. Viskas legalu”, – tikino A.Norvilas.
Tačiau pagal Pajūrio juostos įstatymą visoms naujoms statyboms Neringoje reikalingas Vyriausybės pritarimas, šioje teritorijoje galimos tik senų pastatų rekonstrukcijos.
Preiloje šioje statybų aikštelėje aiškiai matyti, kad naujasis pastatas kyla ne ant senų pamatų, o visiškai naujoje vietoje.
Bijo būti apkaltinti
„Manau, vykdydami naują statybą savininkai vis dėlto turėjo pereiti tą sunkų dokumentų derinimo kelią ir gauti Vyriausybės pritarimą. Kodėl tai nebuvo padaryta, nežinau.
Teoriškai įstatyme aiškiai neapibrėžta, kas turėtų atsakyti už Pajūrio juostos įstatymo vykdymą.
Visa žemė Neringoje yra valstybinė, ją nuomoja apskritis. Mūsų nuomone, apskritis turėtų už tai atsakyti, žinoma, jie atsakomybe kaltins mus”, – sakė Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas V.Valančius.
Direktorius negali atsistebėti
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Vladas Portapas taip pat tikino, kad įstatymų painiava tebeegzistuoja.
„Iš vienos pusės, naujoms statyboms tikrai turi pritarti Vyriausybė. Tačiau kaip suprasti, kas yra rekonstrukcija? Turbūt ir šiuo atveju bandoma prisidengti statyba ant senų pamatų.
Prisiminkime „Sorrento” baro istoriją. Aiškiai statyta buvo visiškai kitoje vietoje nei buvę pamatai. O visos valstybinės komisijos, tikrinusios šias statybas, taip ir nieko nelegalaus nerado”, – stebėjosi parko direktorius V.Portapas.
www.ekstrazinios.lt