Martinas Žaltauskas prisipažįsta, kad Vyriausybės, Seimo ar ministerijų pareigūnai bei politikai susitikę jį dažnai pasitikslina, ar jis tikrai tas, kurio laukė, o išgirdę teigiamą atsakymą, pastebimai sutrinka.
Taip pat jaunuolis pastebi, kad į jį kaip įvairių seminarų bei konferencijų lektorių iš pradžių žiūrima skeptiškai, tačiau vėliau klausytojai nuomonę pakeičia.
M. Žaltauskui – tik 22-eji, o jis jau beveik šešerius metus eina direktoriaus pareigas. Šiemet Klaipėdos universitete studijas baigęs klaipėdietis penkerius metus vadovavo uostamiesčio Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui, o pastarąjį pusmetį dirba direktoriumi visos Lietuvos nevyriausybininkų reikalais besirūpinančiame Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre Vilniuje.
Kai prieš pusę metų šio centro direktoriaus kėdė liko laisva, pareigos iš karto buvo pasiūlytos M. Žaltauskui, apie kurio darbus gerai žinojo kolegos sostinėje.
Vaikinas prisipažįsta pasiūlymą svarstęs keletą savaičių, nors jo artimieji bei bendražygiai įkalbinėjo sutikti. „Buvo šiek tiek gaila palikti tai, ką sukūrėme Klaipėdoje”, – neslepia jis: juk uostamiesčio Nevyriausybinių organizacijų informacijos centras jau buvo laikomas vienu geriausių šalyje, be to, įsibėgėjo jo iniciatyva įkurto Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondo veikla.
„Kolegos įtikino mane, kad jie pajėgs panešti tą darbų naštą ir be manęs, be to, gyvenime visada reikia eiti pirmyn, tad nutariau atsisveikinti su Klaipėda”, – pasakojo M. Žaltauskas, kuris kadaise į Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrą atėjo dirbti savanoriu, tačiau jau po pusmečio tapo direktoriumi.
Dabar M. Žaltauskas sako džiaugiąsis savo sprendimu, nes įsitikino, kad Vilniuje išties daugiau galimybių ir kur kas lengviau įgyvendinti savo idėjas.
„Darbą su Klaipėdos savivaldybės valdininkais bei vietos verslininkais jau buvau perpratęs, tad sostinėje man atsivėrė naujos erdvės”, – sako pašnekovas.
Kaip M. Žaltauskas pats sako, dabar jis „šniukštinėja” ministerijose, Seime ar Vyriausybėje. Dalyvauja Seimo darbo grupėms svarstant įvairius įstatymų projektus, yra NVO reikalų komisijos prie Vyriausybės narys.
Klaipėdietis sako, kad naujasis darbas sunkesnis, juk visoje Lietuvoje veikia daugiau nei 14 tūkstančių nevyriausybinių organizacijų, tačiau susitvarkyti bent jau kol kas jis pajėgia, – praverčia penkerių metų darbo Klaipėdoje patirtis.
„Pagrindinis mano vadovaujamo centro tikslas – stiprinti nevyriausybines organizacijas. Kol kas pasigendu dialogo tarp nevyriausybininkų ir valdžios, jis daugiau popierinis. Neretai girdžiu priekaištus, kad organizacijų balso nesigirdi, tačiau su tuo sutikti nenorėčiau: organizacijos netyli, tai politikai jų girdėti nenori, nes taip priimti sprendimus yra daug paprasčiau. Vis dėlto pastebiu, kad padėtis pamažu keičiasi – į gera”, – kalbėjo M. Žaltauskas.
Pasak jo, šiuo metu centras deda visas pastangas, kad Lietuvos organizacijas pasiektų 10 proc. numatomos Norvegijos paramos mūsų šaliai – nevyriausybininkams gali atitekti apie 7 mln. eurų.
Tarp kitų klaipėdiečio vadovaujamo centro darbų – dalyvavimas Lietuvoje kuriant Europos skurdo mažinimo tinklą. Pasak M. Žaltausko, padedant nevyriausybinėms organizacijoms iki 2010 metų siekiama maksimaliai sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį tarp įvairių visuomenės sluoksnių.
Beje, nuo rudens Martinui vėl teks derinti darbą su studijomis: jis įstojo į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą studijuoti viešojo administravimo magistrantūros.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”