Mūsų laikais norinčiųjų įsidarbinti yra kur kas daugiau, negu darbo vietų, todėl norint rasti darbo vietą, tenka gerai padirbėti. Kaip gi priversti darbdavį patikėti tuo, kad Jūs – būtent tas darbuotojas, apie kurį svajoja firma?
Atsakymus į šį ir į kitus klausimus, kylančius beieškančiam darbo žmogui, sužinos pilotinio projekto „Ignalinos AE darbuotojų poreikių tyrimų sistemos sūkurimas ir prisitaikymas prie besikeičiančių rinkos sąlygų” dalyviai. Projekto, kurį finansuoja programa PHARE 2002 ir kurį Visagine vykdo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir Darbo išteklių agentūros filialas (Visagino verslo ir kompetencijos centras), tikslas – sukurti sistemą, kuri padėtų dėl IAE uždarymo atleidžiamiems visaginiečiams planuoti savo profesinę karjerą, susirasti darbą pagal specialybę arba įgyti naują profesiją, turinčią paklausą darbo rinkoje. Projekto iniciatoriai tikisi, kad sugebės patraukti dėmesį į IAE regiono problemas ir sudominti darbdavius, rekomenduodami jiems aukštos kvalifikacijos specialistus.
Norinčiųjų dalyvauti pilotiniame projekte atsirado daugiau, negu buvo planuota. Pirmieji 60 žmonių jau baigė mokymo kursą. Nuo gegužės 23 dienos prasidėjo užsiėmimai naujose grupėse. Prieš mokymo pradžią kiekvienas projekto dalyvis atsakinėjo į psichologų parengtos anketos klausimus ir buvo testuojamas inovacine sistema. Buvo pildomos ne tik formalios anketos su standartiniu klausimų rinkiniu, bet ir anketos pagal interesus. Testų ir anketavimo rezultatus apdoros ir išanalizuos Klaipėdos ir Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo centrų specialistai.
„Profesionalių žaidėjų” rengimo darbo rinkai programa skirta dvylikai kalendorinių dienų. Užsiėmimų, padėsiančių įgyti bendravimo su darbdaviu įgūdžių, tema – „Verslo komunikacijų meistriškumas”.
Seminarus ir dalykinius žaidimus veda PR ir neiro-lingvistinio programavimo sričių specialistai iš „Vox Populi” ir „Baltic Training Center”. Užsiėmimų temos: „Protingas tikslo pasirinkimas”, „Patikimų santykių sukūrimas pasąmonės lygyje”, „Magiškoji žodžio jėga” ir t.t.. Projekto dalyviai dalyvaus situaciniuose žaidimuose. Pavyzdžiui, „Priėmimas į darbą”. Bus atsižvelgiama į viską – išorę, laikyseną, kalbą, mokėjimą save pateikti. Užsiėmimai grupėse ir asmeniniai pokalbiai su psichologu padeda žmonėms labiau pasitikėti savimi, susikoncentruoti ir psichologiškai pasirengti darbo paieškai ir konkurencijai darbo rinkoje.
Kiekvienam projekto dalyviui rengiamas individualus mobilumo planas, kuriame pateikiama informacija apie tai, kokiame respublikos regione reikalingi jo profilio specialistai ir kokių profesijų specialistai turi galimybę įsidarbinti savo gyvenamajame regione, apie perkvalifikavimo galimybę įvairiuose mokymo centruose ir t.t. Kiekvienam pilotinio projekto dalyviui suteikiama pagalba ruošiant interaktyvų CV (curriculum vitae) – biografiją, kurią ieškantis darbo žmogus galės patalpinti Internete ir nusiųsti darbdaviui.
Dauguma musu zmoniu ateidami darbintis turi nora isklausyti ka jiems siulo, bet truksta asmenines iniciatyvos. Sedi, rankas maigo, balsas dreba ir pan. Tai nera geriausias saves pristatymo budas. CV yra tik viena dalis, pokalbis daznai lemia daugiau. Reiketu, kad idarbinimo agenturos, o gal Darbo birza rengtu mokymus zmonems kaip elgtis ir apie ka kalbeti pokalbio metu.
Zmonem baisu.
Psichologiskai zmogus neuztikrintai jauciasi, jei zino, kad nera pats geriausias kandidatas i vieta, kuria pretenduoja.
Jei nesi uztikrintas geriau neik. Kiekviena nesekme zlogdo psichologiskai. O dabar eina i visus darbus kuriuos siulo.
kaip, neik? reikia eiti butinai, taip igyjama patirtis. O siaip, kas is to, kad diskutuosi su darbdaviu pagal taisykles, jis arba ju neismano, arba yra viska suplanaves, ir, jei reikia darbo, turi (paprastai) sutikti…ir ieskoti toliau:)
Aš manau, kad pirmiausia kursuose turėtų apsilankyti darbdaviai, nes dauguma jų – mužikai, įaugę į savo kėdę, neturintys „nė žalio” supratimo apie darbuotoją, apie etiketą ir taip toliau. Žmogus, pajutęs jog turi valdžią savo rankose, praranda žmoniškumą.
Apie muzikus gal ir yra dalis tiesos, bet kita vertus daznai ne direktorius atlieka atranka. O tie zmones kurie atlieka atrankas mato daug kandidatu ir istringa tik isimintiniausieji.
visais atvejais darbo paieska ir pokalbis nera malonus dalykai 😉 visai nesijaudinti neimanoma, tik faktas tas, kad yra mokanciu to neparodyti….
absurdas, kad jei nesi tikras – tai ir neeik, sitaip jokio darbo gali nerasti niekad, nes negali NIEKAD buti tikras, kad priims, nebent jau silta vietele pazadeta ;))))))) tada jau gali buti tikras ;))) tiesiog reikia save nuteikti, kad visko gali buti, bet turi stengtis padaryti, kas geriausia … ir darbdaviu buna visokiu, tikrai pagal iskaltas taisykles stebuklu nepadarysi, rekia zinoti bendrus dalykus ir kartu reikia buti nusiteikus surprizams 😉