Ponia Vaida, sėdėdama kavinėje, susidomėjo, ką lankytojai, žiūrėdami pro langus, taip gyvai aptarinėja? Diskusijų objektas buvo varna, įsipainiojusi ir negalinti ištrūkti iš televizijos antenos ant namo stogo.
Nors šiaip jau varnoms nejaučiame ypatingų sentimentų ir dėl teršalų, ir dėl jų pulkų baisaus karkimo, tačiau šiuo atveju besikankinančiam paukščiui žmonės norėjo padėti, diskutuodami, kam čia reikėtų pranešti, kad ją išgelbėtų.
Vaida tuoj sumojo, kad tame name gyvena jos šešuras. Paskambino, paaiškino situaciją. Ir ponas Vytautas neliko abejingas jautrios marčios prašymui išgelbėti paukštį: kabarojosi ant stogo, sunkiai pasiekė tą anteną. Ir varną išlaisvino. Dabar jis ją „gano” su žiūronais. Ir į svečius užsukančiai marčiai duoda pasižiūrėti į ją, nurodydamas požymį varnų pulke: „Va, toji, bekojė, kurią išgelbėjom”.
Ponia Vaida, skaudžiai išgyvenusi briedžio Herkaus Manto gatvėje likimą, sakė: „Matant gyvūnų nelaimes, jų patiriamas kančias ar agoniją, nėra ko diskutuoti. Reikia veikti. Gyvūnams ar paukščiams kartais padėti gali ir patys žmonės, nesikreipdami į tarnybas”, – šešuro pavyzdį nurodo ji.
„Vakarų ekspresas”