Bene pirmieji apie vaikų nutukimą kaip vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų pradėjo kalbėti amerikiečiai. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sveikai mitybai skiria ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Apskaičiuota, jog 27 ES valstybėse narėse apie 22 mln. vaikų jau dabar turi antsvorio, iš jų 5 mln. yra nutukę. Mitybos ekspertai prognozuoja, jog jeigu Bendrijoje nebus ryžtingiau kovojama su ydingais maitinimosi įpročiais, kiekvienais metais antsvorio turės maždaug 400 tūkst. vaikų.
Mokiniams – nemokamos daržovės.
Atsižvelgdama į niūrias prognozes, Europos Komisija šią vasarą pasiūlė visoje ES pradėti taikyti programą, pagal kurią mokiniai nemokamai gautų šviežių vaisių ir daržovių. Šiam tikslui kasmet būtų skiriama 90 mln. eurų. Programa būtų pradėta taikyti jau nuo 2009-2010 mokslo metų.
Naujoji programa vertinama kaip investicija į visuomenės ateitį, padėsianti mažinti su sveikata susijusias išlaidas. Kaip pagrindinės antsvorio priežastys išskiriama nesveika mityba, vadinamasis „greitas maistas” bei mažas fizinis aktyvumas.
Europos Parlamento nario Šarūno Biručio teigimu, pagrindinis naujosios programos tikslas – siekti, kad visoje ES vaikai vartotų kuo daugiau vaisių ir daržovių tuo metu, kai formuojasi jų mitybos įpročiai. Įvairius maistiniu požiūriu nevertingus produktus esą derėtų apskritai pašalinti iš mokyklų.
Padidinta rizika
Prieš ketverius metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas parodė, jog 83 proc. sostinės moksleivių yra normalaus svorio, tačiau 7,5 proc. tyrimo dalyvių svėrė per daug, iš jų 2 proc. buvo nutukę. Nustatyta, kad berniukai antsvorį turi dažniau negu mergaitės. Lietuvos specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausi sveikatos sutrikimai siejami būtent su antsvoriu ir nutukimu. Jeigu paauglys turi antsvorį, tikėtina, jog nutukimo jis neatsikratys ir suaugęs. Be to, net 70 proc. tikimybė, kad jis negaluos dėl padidinto kraujospūdžio, susirgs diabetu ar infarktu. Toks vaikas ne tik kenčia dėl blogesnės sveikatos, bet ir dažnai gali tapti bendraamžių pajuokos objektu.
Medikų teigimu, nutukę vaikai dažnai serga kvėpavimo takų, virškinimo sistemos, inkstų, širdies bei kraujagyslių, anksčiau tik suaugusiųjų liga laikyta hipertenzija ar antrojo tipo diabetu, odos, ortopedinėmis bei kitomis ligomis. Tokie vaikai kenčia dėl miego sutrikimų, depresijos.
Lietuva atsilieka
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui yra 400 gramų. Dauguma europiečių, ypač jaunuolių, šios rekomendacijos nepaiso ir vaisių bei daržovių vartoja vis mažiau. Net 7 proc. ES sveikatos apsaugos išlaidų skiriama nejudrumo ir nutukimo problemoms spręsti.
ES statistikos agentūros „Eurostat” pateikti 2001-2007 metų vidutinio vaisių ir daržovių suvartojimo duomenys rodo, kad Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo Bendrijos vidurkio ir yra viena mažiausiai vaisių bei daržovių suvartojančių ES valstybių. Sveikiausiai maitinasi Graikijos ir Prancūzijos gyventojai.