Ginčai dėl minimalios algos

Augimo įkalnėje stabtelėjus šalies ekonomikai, vieni ekspertai siūlo liberalizuoti darbo santykius ir mažinti minimalią algą, kiti – ją diferencijuoti pagal darbuotojų amžių ir taip kovoti su šešėline ekonomika.

Profesinės sąjungos neduoda ramybės valdžiai reikalaudamos kuo greičiau vėl didinti minimalią mėnesio algą.

Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šalies valdžiai pateikė šūsnį Darbo kodekso pataisų, tarp jų – siūlymai sumažinti minimalų darbo užmokestį arba bent jo nedidinti, o į darbą leisti priimti pagal sudarytas žodines sutartis.

LLRI teigia, kad minimalios algos didinimas neva sukelia neigiamas pasekmes darbuotojams, kurie turi mažai patirties, žemą kvalifikaciją ir sunkiai gali sukurti daugiau vertės tada, kai oficialiai, ne darbdavio valia, pakeliamas jiems mokamas minimalus atlyginimas.

Argumentuojama, kad darbo santykiai Lietuvoje reglamentuojami painiai ir griežtai, o tai neva prisideda prie mažo Lietuvos patrauklumo investicijoms iš užsienio.

Šiuos pasiūlymus gavo Vyriausybė, kelios ministerijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.

Sprendžiamos ne tos problemos

Pasak Lietuvos ekonominės plėtros agentūros l. e. p. generalinės direktorės Lauros Guobužaitės, analizuojant agentūros 2006-2008 metais vykdytus investicinius projektus, galima būtų teigti, kad per didelis minimalaus darbo užmokesčio lygis ar nelanksti darbo santykių reglamentavimo sistema nebuvo dažna priežastimi užsieniečiams atsisakyti investicinio projekto Lietuvoje. „Aktualesnė problema buvo užtikrinimas, kad bus surasta pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos. Taip pat dažnas užsienietis investuotojas iš trečiųjų šalių kritikuoja griežtą Lietuvos imigracinę politiką, kuomet šeimos nariai teisę gyventi su užsienio investuotoju Lietuvoje gali įgyti ne anksčiau kaip po dvejų metų”, – visai kitas užsienio investicijų pritraukimo problemas LŽ dėstė L.Guobužaitė.

Pasak jos, asociacija, kaip viena šalies investicinės politikos įgyvendintojų, pasisako už tai, kad būtų šalinamos kliūtys ir nebūtų kuriami nauji nepagrįsti reikalavimai, sudarantys papildomus barjerus pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. „Pritartume nuostatai, kad turėtų būti peržiūrėtas darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos ir administravimo reguliavimas, kuris dabar riboja lankstesnio darbo organizavimo galimybes, didėja darbo organizavimo, darbo laiko apskaitos ir įvairių kitokių dokumentų pildymo sąnaudos. Tačiau nemanome, kad žodinės darbo sutarties įteisinimas ar minimalaus darbo užmokesčio sumažinimas galėtų pastebimai prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo”, – pabrėžė pašnekovė.

Diskutuotinas siūlymas

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis LŽ sakė, kad optimali minimali alga neturi būti kraštutinumas – nei nulis litų, nei gerokai didesnė už dabartinį lygį. „Nustatyta minimali alga skatina į darbo rinką įsitraukti menko darbo našumo žmones, kurie gali rinktis – dirbti ar iš viso nedirbti ir būti našta socialinės apsaugos sistemai. O mažinti minimalią algą ar didinti, priklauso nuo požiūrio į tokio darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę. Mano manymu, minimalią algą būtų geriausia diferencijuoti pagal amžių”, – pabrėžė R.Kuodis.

Pasak jo, amžius – charakteristika, kurios pakeisti negalima, o tai reiškia, kad negalima tuo ir manipuliuoti. „Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymai yra diskutuotini ta prasme, kad iš tikrųjų egzistuoja žmonių, kurie potencialiai gali sukurti mažesnę pridėtinę vertę negu gauna darbo užmokestį. Natūralu, kad įmonė tokių darbuotojų nesamdys arba mokės vokeliuose mažesnę algą negu minimumą. Problemą tam tikru mastu galima spręsti būtent diferencijuojant minimalią algą pagal amžių, nes mažą pridėtinę vertę sukuriantys darbuotojai dažniausiai yra jauni, neturintys išsilavinimo, bet sutinkantys darbuotis už mažesnę algą, pavyzdžiui, moksleiviai kavinėse”, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, iš darbo rinkos jie neišstumiami tik todėl, kad veikia nelegali šešėlinė ekonomika, kuri „apeina” minimalios algos reikalavimą. Tuo tarpu gabūs ir išsilavinę jauni žmonės, R.Kuodžio žodžiais tariant, ir taip dirbs už kur kas aukštesnį darbo užmokestį nei minimumas, nes darbo rinkoje bus vertinami kaip sukuriantys aukštesnę pridėtinė vertę darbuotojai.