Lietuvoje jau sudarinėjamos šešėlinės vyriausybės

Valdžios dar neturėdamos rankose, politinės partijos jau dėlioja galimų būsimųjų vyriausybių sudėtis. Tačiau, kas verčiausias sėdėti ant vienos ar kitos ministro kėdės, atskleidžia ne visi.

Iki spalio 12-ąją numatytų Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams politinės partijos yra sudariusios bent jau preliminarias šešėlines vyriausybes. Į jas partijų lyderiai įtraukė jų akimis kompetentingiausius ir labiausiai nusipelniusius partiečius. Nepartiniams specialistams daugumos tokių ministrų kabinetų durys užtrenktos.

Didelis pasirinkimas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius LŽ sakė, kad konservatoriai daug dėmesio skiria pasiruošimui dirbti būsimojoje Vyriausybėje. „Mūsų komandos kontūrai pamažu ryškėja. Tikiuosi, kad rugsėjo viduryje pateiksime ne tik Lietuvos ateities planą, bet ir jį realizuosiančią komandą”, – tvirtino jis.

Formuodami naują ministrų kabinetą konservatoriai greičiausiai remtųsi kelerius metus gyvuojančiu projektu „Nauja darbotvarkė Lietuvai”. Įvairiuose dalykiniuose komitetuose jį šlifuoja šviesiausi partijos protai. „Daugelyje sričių mūsų politikų įdirbis tikrai geras. Tai rodo, kad tie žmonės turi potencialo imtis atsakomybės ir vyriausybės mastu”, – aiškino A.Kubilius.

Kol kas TS-LKD lyderis atsargiai vardija konkrečias pavardes, tačiau dauguma iš paminėtųjų jau dirbo konservatorių vadovaujamose vyriausybėse. Anot A.Kubiliaus, krašto apsaugos srityje puikiai tvarkosi Rasa Juknevičienė, užsienio politikoje nepralenkiami yra Audronius Ažubalis ir Česlovas Stankevičius, teisingumo ir vidaus reikalus gerai išmano Petras Ragauskas ar Stasys Šedbaras, kaimo klausimais kompetencijos netrūksta Kaziui Starkevičiui ar Edvardui Makeliui. „Kaip matote, pasirinkimas didelis”, – pasakojo A.Kubilius.

Norėtų papildomo portfelio

A.Kubilius neatmetė galimybės, kad konservatorių vadovaujamoje Vyriausybėje galėtų dirbti ir nepartiniai specialistai. Finansų ministerijos vadeles jis nebijotų patikėti ekonomikos ekspertams Raimondui Kuodžiui, Gitanui Nausėdai ar Laisvosios rinkos instituto prezidentui Remigijui Šimašiui. „Bendras darbas mums davė daug naudos ir priartino vienus prie kitų. Matau galimybę išnaudoti šiuos protus ne tik diskusijose, bet ir kviečiant juos atsakingesniam darbui”, – tvirtino konservatorių lyderis.

Tačiau nepartinių specialistų paslaugomis linkę naudotis ne visi. Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) pirmininkė Kazimiera Prunskienė mano, kad partijoje yra pakankamai kompetentingų žmonių, tad dairytis jų kitur neverta. Valstiečiai liaudininkai po rinkimų į Seimą turi ambicijų ne tik išlaikyti dabar Vyriausybėje turimas tris vietas, bet ir vieną kitą gauti papildomai ar net užimti premjero krėslą. „Mūsų vadovaujamos ministerijos dirba gerai, net politiniai oponentai neturi ko prikišti. Minimalus planas yra išlaikyti dabartines pozicijas ir, jei pavyks, jas dar sutvirtinti”, – pasakojo K.Prunskienė. Be šiuo metu kuruojamų Žemės ūkio, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų, VLS savo žinion mano galinti perimti ir Aplinkos ministeriją. K.Prunskienės nuomone, po rinkimų Aplinkos ministerijai galėtų vadovauti jos bendražygis, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis. VLS neatmeta galimybės vadovauti ir Vyriausybei. Šiam reikalui partijoje esą yra ne vienas tinkamas žmogus. Tačiau pirmenybė greičiausiai būtų teikiama partijos vedlei. „Aišku, man labai skaudėtų širdį skiriantis su žemės ūkio ir kaimo klausimais, bet ką darysi, jei susiklostytų tokia padėtis”, – aiškino K.Prunskienė.

V.Uspaskichas slapukauja
Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas jau yra sudaręs šešėlinį ministrų kabinetą. Tačiau jo sudėtis kol kas laikoma paslaptyje, o kas pateko į V.Uspaskicho favoritų sąrašą, nežino net artimiausi partijos lyderio bendražygiai. „Šešėlinės vyriausybės sudėtį jau turiu, bet kol partija jos nepatvirtino, skelbti negaliu”, – LŽ sakė V.Uspaskichas. Artimiausiu metu DP turėtų apsispręsti, ar pritaria V.Uspaskicho siūlymams, kam patikėti jų vadovaujamos Vyriausybės vairą ir trylikos ministrų portfelius. „Darbiečių” lyderis pasakojo, kad sudarydamas ministrų kabinetą rėmėsi patikimiausiu partijos sparnu ir vadovavosi komandinio žaidimo taisyklėmis. „Sąraše kol kas tik partijos nariai, tačiau jų įvardyti negaliu. Viskas paaiškės dar iki rinkimų”, – pasakojo V.Uspaskichas. Prie kiekvieno galimo ministro pavardės „darbiečių” sąraše prirašytos ir kelios rezervinės pavardės, kad vienam kandidatui atsisakius, netektų ilgai dairytis kito.

Naudinga rinkėjams

Vyriausybėje galinčių dirbti žmonių sąrašus turi ir mažosios politinės partijos. Liberalų sąjūdis į ministrus gali pasiūlyti būrį politikų. Anot partijos pirmininko Eligijaus Masiulio, švietimo ir mokslo ministru galėtų dirbti Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, kultūros ministre – Dalia Teišerskytė. Krašto apsaugos sritimi esą tinkamai pasirūpintų Algis Kašėta, o vidaus reikalais – pats E.Masiulis.

Politologas Algis Krupavičius teigiamai vertina tai, kad partijos iš anksto sudarinėja galimas savo vyriausybes. Anot jo, prieš ankstesnius rinkimus panaši praktika buvo labai reta. Šešėlinių ministrų kabinetų sudarymas, A.Krupavičiaus nuomone, ne tik parodo pagerėjusią mūsų šalies politikos kokybę, bet yra ir rinkėjams naudingas dalykas. „Rinkėjams duodamas atitinkamas signalas, kas vienai ar kitai partijai pasisekus rinkimuose bus valdžioje ir užims postus Vyriausybėje”, – aiškino politologas. A.Krupavičius tikisi, kad partijos savo šešėlinių vyriausybių sudėties kol kas neatskleidžia tik norėdamos ilgiau išlaikyti intrigą prieš rinkimus. „Manau, anksčiau ar vėliau partijos paskelbs galimų savo kandidatų į ministrus sąrašą”, – vylėsi politologas.