Elektros užteks visiems, bet kainos smogs

Uždarius Ignalinos AE neteksime pagrindinio energijos gamintojo. Įsivaizduoti „tuščius” elektros laidus jau nesunku. Tačiau mokslininkai ramina, kad energetinio bado Lietuvoje tikrai nebus, bet dvigubas kainų šuolis – neišvengiamas.

2009 metų pabaiga nenumaldomai artėja, o vilčių, kad ES sutiks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą, – mažai. Šalies Vyriausybė neskelbia, jog yra pasirašiusi kokias nors elektros energijos importo sutartis, elektros tiltų su Vakarais projektai stringa ir neguodžia. Tuo labiau kad, kaip žinoma, Skandinavijos ir kitose šiaurinėse šalyse šaltuoju metų laiku taip pat jaučiamas elektros trūkumas. Tad iš kur gausime „laisvos” energijos?

Ar mėginote įsivaizduoti, kad uždarius Ignalinos AE pristigs elektros ir, pavyzdžiui, neveiks šaldytuvai, viryklės, televizoriai, telefonai, kompiuteriai – niekas. Netikėtai nutrūkus energijos tiekimui kažkas ilgam liks įstrigęs lifte, kažkas neatidarys automatinių garažo ar kiemo vartų, neveiks šilumos tiekimo siurbliai. Ar įmanoma tam pasirengti ir kaip? Ar verta atsisakyti jau turimos elektronikos? Ar užtenka turėti po ranka keletą pakuočių žvakių – pasišviesti ir baterijų – radijo imtuvui? O gal tai tik aštrių pojūčių mėgėjų fantazijos ir panikuoti visai neverta?

Kaina padvigubės

Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas, mano, kad jei Europos Komisija atmestų Lietuvos prašymą atidėti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą, pirmas žingsnis turėtų būti – paleisti Lietuvos elektrinę visu pajėgumu, ne mažesniu kaip 1500 megavatų galia.

Pasak mokslininko, Lietuvos elektrinės naudingumo koeficientas yra gana menkas – 78 proc., todėl gamybos kaina padidėtų apie 4 kartus. Vartotojams elektra pabrangtų maždaug 2 kartus. Viskas priklausytų nuo to, kaip būtų išspręsta šiltnamio efektą sukeliančių dujų problema, nes kiltų papildomas vadinamųjų taršos leidimų poreikis. Anot jo, itin svarbu, kad Lietuva savo elektros gamintojams išsiderėtų kokias nors nuolaidas taršos leidimams gauti.

V.Miškinis teigia, jog smarkiai pakilusios elektros kainos smogs pramonei. Ji turės branginti savo produkciją, kad išvengtų nuostolių, o dėl to vėl labiausiai nukentės vartotojai, gaunantys mažas pajamas.

„Lietuvai būtų palankiau deginti dujas, ypač tuo atveju, jei iš EK nepavyktų gauti jokių nuolaidų dėl papildomų išmetamųjų šiltnamio dujų apmokestinimo. Tačiau pasikliauti vien dujų tiekimu iš Rusijos gali būti rizikinga, juolab žiemos mėnesiais, nes gali kilti įvairių techninių problemų, tokių kaip nepakankamas slėgis dujų vamzdynuose ir panašiai”, – LŽ aiškino V.Miškinis.

Kaimynai nepadės

Mokslininko manymu, Lietuva iš anksto turėtų pasiruošti ir 2-3 mėnesiams sukaupti mazuto ar kito taršaus kuro atsargų. Be to, vienintelė Lietuvos elektrinė, nepažeisdama tarptautinių įsipareigojimų, galėtų dviejuose blokuose deginti aplinką teršiantį kurą, nes iki 2010 metų Elektrėnuose turėtų būti visiškai įrengti dūmų valymo įrenginiai.

„Savo reikmėms Lietuva galėtų naudoti 100 MW kabelį, jungiantį Estiją ir Suomiją, tačiau nėra jokios garantijos, kad gausime energijos iš kaimynų. Realiausia būtų susitarti su Rusija dėl galimybės importuoti dujas. Nepaisant visų politinių niuansų, pagrindinis dujų importo šaltinis lieka Rusija”, – kalbėjo V.Miškinis.

Brangs produktai

Mokslininkas mano, kad Lietuvai tikrai negresia elektros badas. „Blogiausiu atveju Lietuva gali Vilniaus ir Kauno elektrinėse deginti ne vien dujas, bet ir kitą kurą. Problema kyla būtent dėl kainų šuolio. Paprasti vartotojai elektros trūkumo tikrai neturėtų pajusti – šaldytuvai veiks. Kad tik būtų ką į juos dėti. Nerimą kelia klausimas, ar žmonės turės lėšų susimokėti ne tik už dvigubai brangesnę elektrą, bet ir produktus, kurių kainos irgi smarkiai padidės”, – nerimavo dėl ateities mokslininkas.

V.Miškinis įsitikinęs, kad viena galimybių gelbėti paprastus vartotojus nuo milžiniško kainų šuolio, yra verslininkų rankose. „Mano nuomone, jei verslininkai imtųsi iniciatyvumo, pigiau nupirktų dujas iš Ukrainos ir rastų būdų jas importuoti į Lietuvą, tai būtų vienas sprendimų, kaip išvengti didžiulio kainų kilimo”, – svarstė V.Miškinis.

Faktai

Lietuvos elektros energetikos asociacijos duomenimis, kai kurių pramonės įmonių išlaidos elektros energijai pirkti siekė apie 2,59 proc. nuo įmonių pajamų už parduotą produkciją, o daugelyje maisto pramonės įmonių šis rodiklis sudarė nuo 0,4 proc. iki 1,3 procento. „Suprantama, elektros kainos padidėjimas atsilieps įmonių konkurencingumui. Akivaizdu, kad elektros kaina galutinės prekės savikainai yra minimali. Trijų asmenų namų ūkio, suvartojančio santykinai daug elektros energijos – nuo 250 kWh iki 300 kWh per mėnesį, elektros išlaidos sudaro 3,6 proc. vidutinių disponuojamų pajamų. Gyventojų išlaidos už elektrą nėra drastiškai didelės, dažnai sąskaita už telekomunikacijų paslaugas būna gerokai didesnė”, – LŽ dėstė Gintaras Adžgauskas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas.

G.Adžgauskas tikino, kad pagrindinė šalies energetikos įmonė „Leo LT”, atstovaujanti elektros energetikos sektoriui, ruošiasi visiems galimiems atvejams, nesvarbu, ar Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo terminas bus pratęstas, ar ne. Ieškoma galimybių, kaip mažiausia savikaina gaminti elektrą Lietuvos elektrinėse ar importuoti trūkstamą energijos kiekį iš užsienio, pirmiausia – iš Rusijos, Skandinavijos šalių ir Estijos.

„Kai bus uždaryta Ignalinos jėgainė, pagrindine elektros gamintoja šalyje taps Lietuvos elektrinė, kurioje dabar vyksta ir yra baigiami modernizavimo darbai. Tai leis naudoti įvairesnį ir pigesnį kurą. Elektrėnuose taip pat planuojama pastatyti naują 400 MW galios garo ciklo dujų turbininį bloką”, – apie parengiamuosius darbus pasakojo G.Adžgauskas.

Asociacijos prezidentas pripažino, kad žiemą sutrikus energijos importui galėtų kilti rimtų problemų. Tačiau net ir tokiu ekstremaliu atveju gyventojams, ligoninėms, vaikų darželiams ir kitoms panašioms įstaigoms esą nebūtų ribojamas elektros tiekimas. Pasak jo, elektros energetikos srityje viskas planuojama, taip pat ir tai, kokios priemonės turi būti įgyvendintos, kad vartotojams būtų garantuotas patikimas ir kokybiškas elektros energijos tiekimas. Skubių veiksmų imamasi neplaninių išsijungimų ar avarijų atvejais, kai privalu kuo greičiau jas likviduoti.