Sparčiai populiarėjantį kaimo turizmą atrandantiems lietuviams kol kas trukdoma pasijusti kaip tikrame kaime.
Viena klaipėdiečių šeima, savaitgaliui ištrūkusi pailsėti į vieną nuošalią kaimo turizmo sodybą, ilgai negalėjo patikėti, kad šeimininkai, tvirtinę, jog duoti apsistojusiesiems kaimiškų kiaušinių, pieno ar ką tik išsukto sviesto jiems neleidžiama, kalba tiesą.
Šiuos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus neigiamai vertina ne tik sodybų šeimininkai bei poilsiautojai, bet ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovybė, šiuo metu dedanti pastangas, kad jie būtų pakeisti.
Nori vaišinti žuvimi – ištirk
Dauparuose sodybą turinti Nijolė Jaugelienė sako, kad poilsiautojai – tiek lietuviai, tiek užsieniečiai – nesupranta, kodėl atostogaudami kaime jie negali valgyti kaimiško maisto.
„Atvykę į kaimą žmonės nori ir kaimiško maisto, – pasakojo N. Jaugelienė. – Tačiau tokia galimybė iš jų atimta. Mes, sodybų šeimininkai, neturime teisės pateikti jiems kaimo žmonių pagamintos grietinės ar sviesto, čia pat pamelžtos karvės pieno ar kiaušinių. Galime maitinti atvykėlius tik parduotuvių maistu, kurį ir taip valgome kiekvieną dieną. Svečiams nereikia, kad paduotume pieno iš maksimų. Atvykę į kaimą dauguma tikisi ne to”.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė patvirtino, kad poilsiautojus leidžiama maitinti tik sertifikuotų ūkių maistu. Vadovę šie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai taip pat stebina.
„Kad sertifikuotum, turi turėti fermą. O kas sertifikuos vieną dvi karves ar tris ridikėlių lysves? – retoriškai klausė R. Sirusienė. – Ūkininkas paprašius turi pateikti dokumentą, kad jo produktas sertifikuotas. Bet jei prekybos centruose pirkdami neprašome jokių dokumentų, tai ką jau kalbėti apie kaimą.”
„Ne tik kaime išaugintų daržovių ar vištų padėtų kiaušinių duoti negalima – dar juokingiau su žuvimi, – pridūrė prezidentė. – Jei turi savo tvenkinį ir pagavęs kokį karpį norėsi jį iškepti svečiams, prieš tai turėsi tą žuvį nuvežti į laboratoriją ištirti, ar ji neturi parazitų…”.
Neleidžiama užsidirbti
Pasak R. Sirusienės, atvykusiems ilsėtis į kaimą svarbu ne tik paskanauti čia paslėgto sūrio ar atsigaivinti natūraliu pienu iš ąsočio, – papjautą vištą ir kitų kaimiškų produktų daugelis norėtų parsivežti ir į savo namus miestuose. Tačiau, anot prezidentės, – ir šito negalima.
Nykstant kaimui, esant tokiam nedarbui, pasak R. Sirusienės, atimama dar ir tokia galimybė papildomai užsidirbti, ir tai esą nesuvokiama.
„Štai Austrijoje iš pat ryto mums atnešė prikeptų bandelių. Ten ir sviestą suka, ir sūrį gamina, ir niekas neprieštarauja. Juk tai – šansas kaimui išgyventi, proga pensininkams prisidurti prie pensijos”, – kalbėjo asociacijos vadovė.
R. Sirusienė sutinka, kad kontrolė reikalinga siekiant užtikrinti, jog nebus padaryta žala vartotojų sveikatai, tačiau ji mano, kad yra ir geresnių būdų tam pasiekti. Sodybos šeimininkas, kuris kviečiasi svečius, anot jos, turėtų prisiimti atsakomybę – stebėti, kaip gaminamas vienas ar kitas produktas, ir pasirinkti tik tokius tiekėjus, už kuriuos gali garantuoti.
Vadovė neneigia, kad šie trukdžiai kaimo turizmo plėtros šalyje nepaspartins, tačiau ji nusiteikusi optimistiškai. R. Sirusienė pažymėjo, kad asociacija siekia šių reikalavimų pakeitimo – derybos su Maisto ir veterinarijos tarnyba esą jau vyksta.
Tuo metu Maisto ir veterinarijos tarnybos teisininkė mūsų dienraščiui tvirtino, kad šiemet priimtas minėtas tarnybos direktoriaus įsakymas dėl maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose buvo suderintas su Valstybiniu turizmo departamentu. Svarstant reikalavimus esą dalyvavo ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė. Tačiau tarnybos atstovė pripažino girdėjusi, kad dalį nuostatų ketinama keisti.
Trukdo ir įstatymai
Kaip dar vieną rūpestį R. Sirusienė įvardija trukdymus kaimo turizmo sektoriaus plėtrai saugomose teritorijose – ten, kur gamta gražiausia, ko bene labiausiai ir pageidauja poilsiautojai.
„Jei nori pirkti žemę saugomoje teritorijoje ir pastatyti namą, reikia sumokėti keletą milijonų litų į valstybės biudžetą, jei tik šitiek turi. Be to, prireiks įvykdyti dar apie 50 punktų reikalavimus, ir tik tada tau bus leidžiama pradėti verslą”, – sakė prezidentė.
Be to, R. Sirusienė pastebi, kad kaimo žmonėms skirta struktūrinių fondų parama iškeliauja į miestiečių rankas.
„Žinoma, neneigiu, kad kaimo žmonių verslumas yra mažesnis nei miestiečių, pastarieji geriau moka, kaip pasiimti pinigus”, – svarstė ji.
Kad įvairūs įstatymai trukdo kaimo turizmo plėtrai, neseniai yra pripažinusi ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Poilsiautojų daugėja
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1000 kaimo sodybų.
Šių metų liepos mėnesį sodybos sulaukė 47,6 tūkst. poilsiautojų. Palyginus su tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu, poilsiaujančiųjų kaimuose padaugėjo beveik 33 proc. Daugiausiai poilsiautojų renkasi Aukštaitijos (16,3 tūkst.) bei Žemaitijos (14,8 tūkst.) regionus.
Tikimasi, kad per 2005 metus kaimo turizmo sodybose bus apsilankę daugiau nei 220 tūkst. poilsiautojų – apie 20 tūkst. daugiau nei pernai.
Pasak R. Sirusienės, kaimo turizmo verslas labai perspektyvus, sodybų kasmet daugėja ir daugės. Anot prezidentės, Lietuvoje galėtų susikurti dar 2-3 tūkst. kaimo turizmo sodybų.
Dauparuose šiuo verslu jau šešerius metus užsiimanti N. Jaugelienė patvirtino, kad poilsiautojų atvyksta vis daugiau.
„Šiuo metu sodyba pilnutėlė, laisvų vietų nėra”, – sakė šeimininkė.
Anot N. Jaugelienės, tapo populiaru kaime ne tik atostogauti, bet ir švęsti įvairias progas – nuo gimtadienio iki vestuvių.
Dauguma poilsiautojų – lietuviai, tačiau poilsis kaime vis labiau vilioja ir užsieniečius. Jie apie kaimo sodybas Lietuvoje dažniausiai sužino naršydami internete.
„Mano sodyboje jau ilsėjosi ir vokiečiai, ir amerikiečiai, ir kanadiečiai, ir švedai, ir net moterų iš Kinijos delegacija”, – šypsojosi N. Jaugelienė.
Beje, ji sako, kad užsieniečiai neatsižavi matydami greta laukais pravažiuojančius kombainus…
Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės R. Sirusienės, užsieniečių susidomėjimas mūsų kaimu išaugo po šalies įstojimo į Europos Sąjungą.
„Kodėl jiems toks įdomus kaimas? Atsakymas paprastas – tik apsilankęs kaime gali iš tikrųjų pažinti valstybę, jos šaknis”, – teigė vadovė.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”