Atšilus orams kyla noras apsivalyti, atsikratyti ne tik blogų, senų minčių, bet ir daiktų. Kur padėti susikaupusį nereikalingą turtą? Yra keli variantai: išmesti į šiukšlyną, nuvežti į sendaikčių turgų arba parduoti savame kieme ir taip išvengti rūpesčių surenkant ir nuvežant daiktus, mokesčio už vietą turguje. Amerikiečiai tai vadina kiemo arba garažo išpardavimu: „yard sale”, „garage sale”.
Garsėja pomėgiu kaupti
JAV toks nereikalingų daiktų išpardavimas labai populiaru, nes už tai nereikia mokėti mokesčių ar gauti specialių licencijų. Tik kai kurių Jungtinių Valstijų miestų valdžia, pavyzdžiui, Beverli Hilso, Kalifornijos, Getisbergo, Pensilvanijos, reikalauja nusipirkti leidimus rengti kiemo išpardavimus, bet jų kaina simbolinė. Tokių kiemo turgų rengimo priežastis – ne tik noras apsivalyti.
Amerikiečiai garsėja pomėgiu pirkti ir kaupti daiktus. Tad po kurio laiko vieni tiesiog nebeturi vietos naujiems daiktams, kiti kraustosi ir negali visko vežtis su savim arba naujieji namai per maži, kad tilptų sukauptas turtas. Dar kiti vadovaujasi filosofija: nenaudoji – mesk lauk. Bet kodėl mesti, jei galima gauti pelno.
Simbolinės kainos
Kai kurie gyventojai tokius išpardavimus rengia bent porą kartų per metus, o kai tam susiruošia, nereikalingų daiktų dar suneša vaikai, kiti giminaičiai. Kartais tokį išpardavimą organizuoja kelios šeimos arba bažnyčios bendruomenė. Pats didžiausias vadinamas „127-o greitkelio koridoriaus išpardavimu”. Jie vyksta nuo jau nuo 1987 m., prasideda pirmą rugpjūčio ketvirtadienį ir trunka keturias dienas. Gyventojai nereikalingus daiktus išdėsto net 1013,88 kilometro ruože nuo Defajanso, Ohajo iki Gadsdeno ir Alabamos. Šiam išpardavimui skirtas net interneto puslapis.
Paprastai kiemo turgeliai veikia šeštadieniais nuo 8 val. iki pietų. Jei diena lietinga, veiksmas perkeliamas į sekmadienį. Pastatomi stalai arba ant žolės ištiesiami užklotai ir sudedami parduodami daiktai: seni ir nauji vaikų drabužėliai, žaislai, namų apyvokos reikmenys, patalynė, treniruokliai, baldai, juvelyrika, muzikos įrašai, knygos, nepatikusios gimtadienių ir Kalėdų dovanos. Kartais taip pardavinėjami ir rankdarbiai. Visa tai labai primena mūsų dėvėtų daiktų turgų, tik amerikiečių kiek mažesni.
Kainos – simbolinės, kaip amerikiečiai sako, prieinamos. Pardavėjai pagalvoja, šeimoje pasitaria, už kiek galima būtų parduoti arba kiek pinigų gavus negaila išsiskirti su daiktu. Kainos gali priklausyti ir nuo to, kaip šeimininkas skuba atsikratyti turto, tačiau derėtis visada galima.
Atvykėliams – lyg dovana
Vietos laikraščiuose yra nemažai skelbimų apie vykstančius išpardavimus. Važiuojant gatve taip pat galima pamatyti skelbimą apie parduodamus daiktus. Ant didesnio lapo užrašomas adresas, data ir laikas, kada bus parduodami nereikalingi daiktai. Kuo ryškesnis skelbimas, tuo daugiau pirkėjų pritraukiama. Galima tiesiog važiuoti pro gyvenamąjį rajoną šeštadienio rytą ir taip aptikti reikiamų daiktų. Žmonės noriai lankosi, derasi, o kiti sustoja tik paplepėti. Paklausti, kas juos traukia į tokius daiktų turgus, sako, jog ieško pigesnių prekių. Tai amerikiečiams šiuo metu aktualu, nes šalį apėmė ekonomikos krizė.
Lisa iš Morisvilio sakė turinti tris vaikus ir daug sūnėnų bei dukterėčių, taigi ieškanti pigesnių vasarinių drabužių. Vaikai yra vaikai: vis tiek greitai sudėvės, tai kam pirkti parduotuvėje ir mokėti daug daugiau?
Paslaugesni šeimininkai pirkėjams pasiūlo atsigerti kavos, karštą dieną – gaiviųjų gėrimų. Jei labai pasiseka, pirmi pirkėjai, vadinamieji ankstyvieji paukščiai, gali gauti ir kokį riestainį. Yra ir tokių amerikiečių, kurie laisvalaikiu važinėja po tokius turgelius ir ieško ko nors antikvarinio, įdomaus. Kai kurie taip užsidirba: nuperka kokią senieną, o paskui veža į sendaikčių turgų.
Tačiau kartais žmonės tiesiog išneša nereikalingus daiktus ir pastato ant šaligatvio. Kam reikia, tas ir susirenka. Dažnas imigrantas savo būstą apsistato būtent tokiais radiniais, giliai širdy dėkodamas dosniam ir geraširdžiam amerikiečiui. Pradžia juk daugeliui būna sunki.