Estija remia Lietuvos reikalavimus, susijusius su Rusijos ir Europos Sąjungos derybų dėl naujo susitarimo pradžia, bet nepritaria tam, kad pavienės šalys šiuo klausimu naudotųsi veto teise, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas).
„Dabar kalbama apie derybų pradžią, kad apskritai kada nors ko nors būtų galima pasiekti. Mūsų pozicija tokia: taip, derybos galėtų prasidėti”, – sakė U.Paetas penktadienį Estijos televizijos rytinėje naujienų laidoje.
Pasak ministro, teise vetuoti ar blokuoti ES nutarimus galima pasinaudoti „tik kraštutiniu atveju, nes naudojantis šiomis teisėmis pernelyg dažnai iškyla pavojus jas devalvuoti”.
Pasak U.Paeto, pritaikius veto Europos Sąjunga labai nutolsta nuo pagrindinio užsienio politikos tikslo: užuot rengus ir įgyvendinus bendrą elgsenos liniją nukrypstama į dvišales Rusijos ir kurios nors bendrijos valstybės derybas.
Ta proga U.Paetas pasisakė prieš Rytų Europos valstybių, ginančių savo specifinius interesus, bloko kūrimą Europos Sąjungoje, „nes tuomet nebus jokių garantijų, jog ES neatsiras koks nors susivienijimas, nukreiptas prieš mūsų interesus”.
Estijos ministras pažymėjo, kad jei ateityje koks nors ES sprendimas Estijai bus nepriimtinas, ji tokia teise pasinaudos. Bet per ketverius mūsų narystės ES metus tokio atvejo nepasitaikė”, – pridūrė jis.
Rengiant susitarimą dėl Rusijos ir ES strateginės partnerystės, mano diplomatas, reikia spręsti daug įvairių praktinę reikšmę turinčių problemų. Estijai tai, tarkim, būtų padidintų rusiškos medienos muito mokesčių, geležinkelio tarifų panaikinimas, tilto per pasienio Narvos upę statyba ir t.t.