Tarptautiniame ralio meistrų turnyre pirmu smuiku griežė svečiai iš Estijos
Namų sienos nepadėjo Lietuvos sportininkams įveikti tradicinio ralio „Aukštaitija 2005” iššūkį priėmusių varžovų iš Latvijos, Estijos ir Rusijos. Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų keliais nusidriekusiose trasose tempą nuo pirmos iki paskutinės minutės diktavo estas Margusas Murakas, važiavęs „Toyota Corolla WRC” automobiliu. Antras finišo liniją kirto jo tautietis Priitas Saluris ir tik ant trečiojo garbės pakylos laiptelio atsistojo panevėžietis Rokas Lipeikis.
Iš viso ralyje startavo 63 ekipažai, o finišą pasiekė 17. Pirmajame bendrosios įskaitos dešimtuke buvo tik penkios lietuviškos pavardės.
„Oro karaliaus” konkursas
Tradicinis tarptautinis ralis „Aukštaitija 2005” – IV Lietuvos ralio čempionato bei V „Baltic Rally Cup” etapas – praėjusį savaitgalį prasidėjo karuselinėmis gatvės lenktynėmis Utenos miesto centre.
Ypač daug emocijų trasą aplipusių žiūrovų gretose turėjo kelti skraidantys automobiliai Aušros ir A.Baranausko gatvių sankirtoje. Po 300 metrų tiesiosios galingiausios ralio mašinos čia įsibėgėja maždaug iki 140 – 150 km/val. greičio, todėl net šiek tiek pristabdžius bolidai būna sviedžiami į orą.
Praėjusiais metais įspūdingiausią šuolį čia atliko ir neoficialų „oro karaliaus” titulą pelnė Raimondas Slaboševičius, po šuolio asfaltą ratais palietęs maždaug už 32 metrų. Tiesa, už tokį efektingą vairavimo stilių lenktynininkas sumokėjo nemažą kainą – nuo smūgio buvo apgadinta jo automobilio pakaba, šiek tiek pakito važiuoklės geometriniai parametrai, todėl vėlesnių greičio ruožų posūkius teko važiuoti gerokai lėčiau nei būtų galima vairuojant tvarkingą mašiną.
Išmokę šią pamoką beveik visi lenktynininkai šiemet vairavo pastebimai racionaliau. Juo labiau kad šįkart galimybes „skraidyti” kiek komplikavo starto metu prasidėjęs įkyrokas lietus. Vos keletas pirmųjų ekipažų trasą Utenos miesto centre įveikė nesistengdami iš po ratų ištaškyti vandens balų ir turėdami maksimaliai gerą sukibimą su asfaltu. Vėliau startavę sportininkai tuo pasidžiaugti nebegalėjo, todėl net ir panašaus galingumo automobiliai, parengti pagal N-4 techninius reikalavimus, distanciją įveikė 3 – 5 sekundėmis lėčiau.
Beje, ralio prologas pasirodė esąs pernelyg kietas riešutas 5 iš 63 šiųmetinėse lenktynėse startavusių ekipažų. Namų sienos nepadėjo uteniškiui Martynui Samsonui, vairavusiam puikiai parengtą „Subaru Imperza”. Mintinai žinodamas kiekvieną trasos pėdą Martynas greičiausiai į stenogramą neįvedė „lietaus koeficiento” ir slystelėjęs viename posūkių rėžėsi į trasą juosiančius betoninius atitvarus. Po keleto minučių toje pat vietoje identiškas klaidas padarė dar du ekipažai, stipriai apgadinę savo automobilius, ir lenktynių tęsti nebegalėjo.
Ralio klasika
Jei pirmosios dienos ralio greičio ruožai turėjo ryškų žiedinių lenktynių „prieskonį”, tai antrosios dienos „meniu” buvo tik klasikiniai greičio ruožai. Lenktynių Sporto komisarų kolegijos pirmininkas Šarūnas Liesis juos apibūdino kaip itin greitus, ilgus ir itin įvairiapusiškus. Du greičio ruožai – Šeimačio ir Juknėnų – sportininkams visiškai nežinomi, todėl tiek šturmanai, tiek pilotai turėjo daug sudėtingo darbo.
Varžybų organizatoriai ir sportininkai apgailestavo, kad saugos sumetimais buvo atšauktas vienas „suomiško” stiliaus posūkiais ir tramplinais turtingas greičio ruožas, nes jis vienoje sankryžoje prasilenkdavo su kitu GR. Nors automobilių srautai buvo atskirti masyviais atitvarais, saugos komisarai šią vietą įvertino kaip keliančią pernelyg didelę riziką.
Likusiuose greičio ruožuose, sėkmingai pradžiūvusiuose po didžiųjų liūčių, užtikrintai padėtį kontroliavo lenktynių favoritu laikytas M.Murakas. Laimėjęs 4 iš 5 etapų estas šiek tiek atleido akceleratorių ir maždaug 2 sekundes pralošė didžiausią tempą iš lietuvių sportininkų demonstravusiam R.Lipeikiui, ir 1 sekundę P.Saluriui.
Nepaisant to, visas lenktynes M.Murakas laimėjo 31 sekundės persvara prieš savo žemietį ir 34 sek. prieš R.Lipeikį. Beveik 92 kilometrų trasą estas įveikė per 44,33, važiuodamas vidutiniu 123,19 km/val. greičiu.
Po finišo klausiamas, ar nejaučia „sąžinės graužimo” kai varžovus triuškina WRC reikalavimus atitinkančiu automobiliu, M.Murakas purtė galvą: „Be abejonės, aš turiu tam tikrą pranašumą, tačiau ralis yra techninė sporto šaka, todėl „geležis” ir į ją investuojami pinigai reiškia daug. Kita vertus, net ir labai gerą automobilį reikia valdyti ir atvairuoti iki finišo. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų „Toyota Corolla WRC” yra pagaminta 1997-aisiais. Joje nėra nė vieno modernesnio agregato, todėl daugeliu parametrų naujosios „N” grupės mašinos yra labai artimos. Tuose etapuose, kur vidutiniai greičiai dideli, mes neturime jokio apčiuopiamo pranašumo. Greitesni galime būti tik siauruose, vingiuotuose, prastos kokybės kelio ruožuose”, – aiškino ralio nugalėtojas.
Komplimentai varžovams
Dėl pralaimėjimo nesikrimto ir 3-iąją vietą bendroje įskaitoje iškovojęs R.Lipeikis. Sportininkas patikino šiose lenktynėse visą dėmesį sutelkęs į kovą Lietuvos ralio čempionate.
„Pernai gana apmaudžiai pralaimėjome paskutinio čempionato etapo paskutiniajame greičio ruože. Šįkart finišavome sėkmingai ir praktiškai užsitikrinome nugalėtojų vardą „R-12″ klasėje”, – sakė panevėžietis.
Beje, po varžybų R.Lipeikis dėkojo trasoje jam ant kulnų lipusiam kauniečiui Vytautui Švedui. Stovint laiko kontrolės zonoje, jis atbėgo ir priminė „prievolę” pabendrauti su LK posto teisėjais. Jei ne V.Švedas, už vėlavimą padaryti reikiamą atžymą maršrutinėje kortelėje R.Lipeikis būtų gavęs mažiausiai 10 sekundžių baudą.
Pats V.Švedas su šturmanu Žilvinu Sakalausku „Aukštaitijos” ralyje iškovojęs ketvirtąją vietą bendroje įskaitoje ir pirmąją „N-4” klasėje sakė esąs itin patenkintas pasiektu rezultatu.
Pats J.Vorobjovas po finišo parodė, jog ne veltui yra vadinamas ralio džentelmenu.
„Mes varžovais laikome visus ralyje startuojančius sportininkus ir visuomet stengiamės nugalėti. Vytautas Švedas „Aukštaitijoje” mus aplenkė, bet tai padarė išties labai gražioje dvikovoje. Apskritai, mūsų manymu, Vytas itin perspektyvus lenktynininkas ir malonus kaip žmogus. Susigrumiame su juo ne pirmą kartą ir visuomet varžomės iki paskutinio greičio ruožo metro. Tiesa, šįkart mes patys kiek komplikavome savo padėtį, kai penktadienį lenktynėse Utenos centre išslydome iš trasos ir praradome maždaug 20 sekundžių”, – dėstė svečias iš Latvijos.
Priekiniais ratais varomų automobilių klasėje „N-3” pergalę šventė Darius Vilimas su Žilvinu Žeromsku, važiavę „Renault Clio”. Šis ekipažas kovą tęsė netgi po incidento, kurio metu 6-ajame greičio ruože automobilis buvo paguldytas ant stogo. Antrąją vietą šioje klasėje iškovojo svečiai iš Latvijos Danas Leščas su Janiu Viksna, važiavę „Honda Civic TYPE-R”. Treti klasėje liko Vilius Rožukas ir Kastytis Torau su „Renault Clio Sport”.
Latviai įvertino pažangą
Šias lenktynes stebėjusi Latvijos automobilių sporto federacijos ralio komiteto pirmininkė Irena Krastine po finišo taip pat gyrė organizatorius iš ASK „Ajags”.
„Galiu atsakingai pareikšti, kad Lietuvoje ralio organizavimo lygis auga pakankamai sparčiai, ir šiųmetinės lenktynės yra sunkiai palyginamos su vykusiomis ankstesniais metais. Man labai patiko kai kurie trasos saugos sprendimai – ypač kalbant apie gatvės lenktynes Utenos miesto centre”, – dėstė Latvijos ralio „mama”.
Renaldas Gabartas