Aptingusiųjų kišenės palengvėjo trečdaliu milijono litų

Pėsčiųjų nesudrausmina nei baudos, nei užtvaros, nei gresiančios nelaimės

Pėstieji dažniausiai pritingi eiti iki pėsčiųjų perėjos, o ją pasiekę paprastai dar labiau tingi laukti, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Tai parodė „Kauno dienos” atlikta Kelių eismo taisyklių pažeidėjų apklausa. Kauno kelių patruliai šiemet nubaudė per 7500 pėsčiųjų.

Trumpina kelią

Prie Kauno autobusų ir geležinkelio stočių pėstieji kaip savižudžiai kerta Vytauto prospektą net esant intensyviam transporto eismui. „O ko bijoti, ant žmogaus juk neužvažiuos”, – pasakė į Radviliškį skubėjusi ponia Irena. Ji teigė, jog neturi laiko leistis į požeminę perėją, nors ši buvo tik už 10 metrų. „Laiptais eiti jau per sunku, ne tas amžius, atleiskite, pavėluosiu į autobusą”, – greitakalbe pasakė Irena ir nuskubėjo stoties link.

Prie Autobusų stoties „Kauno diena” apklausė maždaug 30 žmonių, kurie ėjo ne per perėją, bei sužinojo priežastis, kas juos verčia pažeidinėti eismo taisykles. Lygiai pusė atsakė: „Trumpesnis kelias”. Šeši žmonės savo sprendimą paaiškino laiko taupymu ir tingėjimu eiti iki perėjos. Likusieji 30 proc. arba nieko neatsakė, arba negalėjo tiksliai suformuluoti savo apsisprendimo. „Ėjau net negalvodamas, kodėl taip darau”, – sakė Mindaugas.

Jaučiasi prasikaltę

30 pėsčiųjų „Kauno diena” apklausė ir prie šviesoforo reguliuojamos perėjos. Tai buvo tie žmonės, kurie kirto gatvę esant raudonam šviesoforo signalui. Beveik visi atsakė, jog pereiti gatvę buvo saugu. „Automobiliai buvo pakankamai toli, kad galėčiau saugiai pereiti gatvę”, – sakė jaunas vaikinas Juozas. Žmonės dažniausiai pripažindavo nusižengę eismo taisyklėms, o kai kurie jų pasijusdavo nepatogiai. Trys kauniečiai visiškai nenorėjo bendrauti.

Prie Geležinkelio stoties M.K.Čiurlionio gatvėje panaikinus antžeminę perėją, pėstieji ir prekeiviai nenoriai naudojasi modernia požemine perėja. Ji mokesčių mokėtojams kainavo daugiau kaip 10 mln. Lt. Per aptvarą perlipusi pensininkė į „Kauno dienos” klausimą, kodėl neina per požeminę perėją, sureagavo itin jautriai: „Ne tavo reikalas, kur noriu, ten ir einu”, – išrėžė moteriškė.

Tuo tarpu per perėją ties Autobusų stotimi ėjusi Dalia tikino, kad visada yra saugiau eiti per šviesoforu reguliuojamą perėją. „Tada jaučiuosi saugesnė”, – sakė ji.

Rizikuoja ne tik pinigais

Vien šiais metais Kauno policija už rankos nutvėrė ne per perėją ėjusius 7 533 žmones. Jiems surašyta bendra baudų suma jau siekia 376 650 litų. Pernai tokių pažeidėjų per septynis mėnesius buvo
7 243. Tačiau ne tik 50 Lt bauda gali palengvinti kišenę.

Kauno miesto Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius nurodė pavojingiausias gatves, kur įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. „Studentai pavojingai skuba per K.Donelaičio gatvę ties Vytauto Didžiojo universiteto pastatu, kur įsikūrę Humanitarinių ir Socialinių mokslų fakultetai, – sakė A.Tarasevičius. – Itin neatsargūs žmonės yra ir Savanorių prospekte prie Kalniečių prekybos centro”.

Vytauto prospekte prie Autobusų stoties pėstieji irgi lenda po ratais, nors yra požeminė perėja.

Kelių policininkai kiekvieną savaitę rengia akcijas ir gaudo ne per perėją einančius žmones. Vienas svarbiausių policijos darbo įrankių – vaizdo filmavimo kamera. Parodžius pažeidėjui vaizdo įrašą, pėstieji iš policijos nereikalauja papildomų įrodymų.

Eismo priežiūros tarnybos viršininkas A.Tarasevičius akcentuoja, jog eidami ne per perėją suaugusieji rodo blogą pavyzdį vaikams. Šiemet eismo įvykiuose nukentėjo iš viso 108 vaikai (2004 m. – 90). „Suaugusieji supranta, jog teks mokėti baudas, bet kažkodėl jos neatbaido”, – sakė A.Tarasevičius.

Perėjose sužalojama vis daugiau žmonių

Viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai” niekada nesiekė sužinoti pėsčiųjų motyvų, kodėl jie aplenkia perėjas. „Tokio reikalo nebuvo, nes niekas tyrimo neužsakė”, – tikino „Baltijos tyrimų” vadovė Rasa Ališauskienė. Kita nuomonių tyrimo agentūra „TNS Gallup” taip pat nė karto panašios apklausos nėra atlikusi. „Bet klausimas įdomus ir visuomenę galbūt apklausime”, – sakė „TNS Gallup” Kiekybinių tyrimų departamento vadovė Jurga Verikienė.

A.Tarasevičius neabejoja, jog vidinės kultūros trūkumas ir įsisenėję įpročiai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nesilaikoma eismo taisyklių. „Pavyzdžiui, Vokietijos ir Čekijos piliečių net su lazda nebūtų galima priversti pereiti gatvę, kol neužsidegė žalia šviesa, nors tolumoje automobilio nematyti”, – sakė A.Tarasevičius.

Tačiau A.Tarasevičius įžvelgia ir gerų pokyčių. „Žmonės po truputį supranta, jog geriau eiti per perėją, o ne bėgti per gatvę”, – sakė A.Tarasevičius.

Bet statistika negailestinga: perėjose sužalojama vis daugiau žmonių (2005 m. – 73, 2004 m. – 71).

Gediminas Stanišauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Aptingusiųjų kišenės palengvėjo trečdaliu milijono litų"

  1. :)

    k daryt kai iki perejos 100 metru o kelia reikia pereit cia pat ? ka daryt jei stovi tuscioje sankryzoje ir nesamoningai lauki kol uzsidegs zalia? ka daryt kai kol kazkas kitoje kelio puseje nepaspaus sviesoforo mygtuko zalia neuzsidega?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.