Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal sudarytą užliejamų teritorijų šachtinių šulinių vandens tyrimo planą ištirs per šimtą šulinių.
Nors už šachtinių šulinių sutvarkymą atsakinga savivaldybė, dėl pavasarinių potvynių Klaipėdos apskrities VMVT atliks Klaipėdos ir Šilutės rajonų šachtinių šulinių vandens tyrimus.
Klaipėdos apskrities VMVT jau 23 iš 27 tirtų Klaipėdos rajone šachtinių šulinių vandenyje nustatė mikrobinę arba cheminę taršą.
Labai didelė mikrobinė tarša (žarninės lazdelės, koliforminės bakterijos arba fekaliniai streptokokai) nustatyta 15 (55 %) tirtų šachtinių šulinių vandenyje. 10 (37 %) šachtinių šulinių vandenyje nustatyta cheminė tarša (nitratai).
Šachtinių šulinių vandenyje nitritų kiekis neviršijo suaugusiam žmogui leidžiamos normos. Tačiau 14 šulinių vanduo netinkamas kūdikių maisto gaminimui dėl padidėjusio nitritų kiekio ir 24 šulinių – dėl nitratų kiekio (kūdikių maistui skirtame vandenyje nitratų koncentracija neturi viršyti 10 mg/l, nitritų – 0,02 mg/l).
„Klaipėdos apskrities VMVT tiria Klaipėdos ir Šilutės rajonų užliejamose (pavasarinio potvynio metu) teritorijose esančių šachtinių šulinių vandenį. Kol kas baigti tik Klaipėdos rajono šachtinių šulinių vandens tyrimai. Šilutės rajone numatyta ištirti 94 šulinius,”- sakė Klaipėdos apskrities VMVT vyriausioji gydytoja higienistė-maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė.
Ištyrus numatytus Klaipėdos ir Šilutės rajono šulinius, bus įgyvendintas pirmas užliejamų teritorijų šachtinių šulinių vandens tyrimo plano etapas. Antrame etape mėginiai bus imami tik iš tų šulinių, kuriuose pirmame etape buvo nustatyta tarša.
„Šulinių vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo (dažniausiai 5-15 metrų gylyje), todėl užliejamose teritorijose, neužsandarinus šulinių, į šulinius gali patekti įvairiais teršalais užterštas paviršinis vanduo”,- teigė Rima Slaboševičienė.
Anot specialistės, mikrobinė tarša dingsta verdančiame vandenyje, tačiau cheminės (toksinės) medžiagos (nitritai ir nitratai) nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais vandens filtrais.
Geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau dar ne visi geriame reikiamos kokybės vandenį. Kaimų, priemiesčių gyventojai vartoja vandenį iš šachtinių šulinių, daugeliui jis vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Kaimų, priemiesčių gyventojų aprūpinimas kokybišku centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu – opi šalies problema.