Kyla darbuotojų medžioklės kaina

Skambus darbdavių posakis, kad „tokių, kaip tu, už tvoros laukia visa eilė” jau netenka prasmės – norėdami rasti tinkamą darbuotoją, darbdaviai kartais pakloja iki 50 tūkst. eurų. Juntantys darbo jėgos stygių vieni darbdaviai vis daugiau laiko praleidžia internete, naršydami tarp daugybės beveidžių darbuotojų gyvenimo aprašymų, kiti mano, kad geras specialistas internetu darbo neieško.

Skaičiai.
Kaip ir kasmet sausio mėnesį, karjeros portalas CV.LT atliko lyginamąjį praeitų (2007) metų internetinės darbo rinkos tyrimą ir apžvelgė joje susiklosčiusią situaciją. Nors šis tyrimas buvo atliktas naudojantis tik karjeros portalo duomenimis, tačiau, anot tyrėjų, jis tiksliai parodo internetinės darbo rinkos padėtį ir leidžia daryti kai kurias įžvalgas bei prognozuoti šių metų darbo rinkos tendencijas.

Tyrimo duomenimis, pernai darbuotojų internetu daugiausia ieškojo prekybos, gamybos ir informacijos technologijų įmonės – jos sudarė atitinkamai 15,8 proc., 11,8 proc. ir 11,2 proc. visų internetu darbuotojų ieškojusių bendrovių.

Pernai 10 proc. visų internetu darbuotojų ieškojusių įmonių buvo bankininkystės ir finansų bendrovės, o 9,2 proc. – paslaugų įmonės. Daugiausia buvo ieškoma vadybininkų (24,5 proc. visų skelbimų), vadovų (12 proc.), administratorių (6 proc.), buhalterių (4 proc.) ir projektų vadovų (3,8 proc.). Darbuotojų dažniausiai buvo ieškoma dirbti Vilniuje (65,5 proc.), Kaune (16,7 proc.) ir Klaipėdoje (7,8 proc.). Skelbimai su pasiūlymais dirbti kituose miestuose sudarė vos 10 proc. visų skelbimų.

Dažniau priimami be patirties

„Darbuotojų stygius šiuo metu juntamas visose srityse, ne tik IT ar techninėse pozicijose, kaip buvo ankstesniais metais. Nelengva rasti bet kurios srities gerą specialistą. Todėl darbdaviams rekomenduotina itin atidžiai rinktis paieškos šaltinį”, – sakė CV.LT produkto vadovas Tadas Rimkus. Anot jo, pastaruoju metu skelbdami ne itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų paiešką, darbdaviai stengiasi reikalauti tik būtiniausių dalykų, priešingai nei prieš 3 metus, kai būdavo reikalaujama ypatingų sugebėjimų ir patirties. „To priežastis – darbuotojų trūkumas. Jei įmanoma, priimami darbuotojai be patirties, ir specialistai auginami pačiose įmonėse. Tad prie įprastinio skelbimo apie ieškomą darbuotoją dabar būtina atlikti ir kitus veiksmus – kurti savo įmonės, kaip geidžiamo darbdavio įvaizdį, auginti jaunus, kol kas neturinčius reikiamos darbo patirties, specialistus, motyvuoti esamus žmones”, – naują tendenciją pabrėžė T.Rimkus.

Internetinė darbo birža

Internetinės darbo paieškos sistemos neabejotinai tampa konkurentėmis valstybinei darbo biržai. Tačiau Lietuvos darbo birža ieškantiesiems darbo ir darbuotojų siūlo ir itin šiuolaikišką paslaugą – internetinę darbo biržą. Anot šios valstybinės įmonės Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Buckaitės, pastebima, kad vis daugiau dabdavių darbuotojų ieško naudodamiesi būtent internetine darbo birža. „Elektroninėmis Lietuvos darbo biržos paslaugomis, ieškodami darbuotojų, naudojasi apie trečdalis užsiregistravusių darbdavių. Sukaupta darbuotojų informacinė bazė, kuri prieš kitas internete skelbiamas darbuotojų bazes pranašesnė tuo, kad duomenų patikimumas yra didesnis, nes informacija, kiek įmanoma, yra patikrinama”, – pranašumą išskyrė I.Buckaitė.

Tinkamo darbuotojo kaina

Taupydami savo laiką įmonių savininkai vis dažniau kreipiasi į antrankų kompanijas. Šiuose kompanijose darbuotojo paieška darbdaviui Lietuvoje gali atsieiti nuo 1 tūkt. litų iki 50 tūkst. eurų. Kaina priklauso nuo to, kokios kvalifikacijos specialisto ieškoma. Bendrovės „Search & Selection” Antrankų departamento vadovė Lina Narvilaitė LŽ sakė, kad žemesnės pozicijos darbuotojų darbdaviai dažniausiai ieškosi patys, o aukštesnės – per šį darbą išmanančias bendroves. „Darbuotojų paieška internetu iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta, nes gyvenimo aprašymuose nurodytos labai aiškios kategorijos, patirtis. Tačiau dauguma ieškančių darbo ir turinčių daugiau patirties specialistų nenori to skelbti, todėl dažnai nevisiškai užpildo anketas. Darbdaviui skaitant tokį gyvenimo aprašymą kyla daug klausimų. Tikėtina, kad jis sugaiš daug laiko, kol išsiaiškins visas detales. Kitos priežastys – neatsakingas žmonių požiūris į internetines formas, todėl dažnai prirašoma labai daug neteisybės”, – internetinių anketų pildymo ypatumus atskleidė L.Narvilaitė. Ji pažymėjo, kad žmogus, skelbiantis savo duomenis darbo paieškai, dažnai naudojasi keliais interneto portalais, dėl to duomenys dubliuojasi.

Geri internete nesiskelbia

Anot Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, internetu gana sėkmingai galima rasti tokių specialistų, kurių darbas nereikalauja išsamesnio darbdavio pokalbio su darbuotoju ir kūrybinės jo veiklos dirbant. „Tačiau ieškant finansininkų, rinkodaros specialistų, personalo vadovų, – aš skeptiškai žiūriu į paiešką internetu. Ypač jeigu ieško nedidelė įmonė, nes toks ieškojimas tampa „juodam kambaryje juodos katės” ieškojimu. Dažnai pasitaiko atvejų, kai paaiškėja, kad atėjusio į pokalbį su darbdaviu žmogaus internete pateiktas gyvenimo aprašymas yra tik protingų teiginių rinkinys”, – savo pastebėjimus atskleidė D.Arlauskas. Darbdavių atstovas sakė, kad darbuotojų paieška internetu dažnai neduoda jokio rezultato – tik sugaištamas brangus verslininkų laikas. D.Arlausko nuomone, žmogus, kuris jaučia savo vertę ir turi kokį nors potencialą, – tikrai nesiregistruoja internete ir neina į darbo biržą. O darbdavys, gerbdamas savo reputaciją, gerų specialistų ieško per atrankų kompanijas.

Tuo tarpu LŽ kalbintas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus apgailestauja, kad panaikinta informacija darbuotojo socialinio draudimo pažymėjime, kuris anksčiau buvo pats geriausias ir patikimiausias gyvenimo aprašymas. Anot prekybos įmonių atstovo, anksčiau buvo kur kas lengviau ir pigiau rasti tinkamą darbuotoją, nes jis pats ateidavo. Dabar gi patvoriais trainiojasi tik tinginiai…