Alytaus apskrities viršininko administracija iš valstybės biudžeto gavo 200 tūkst. Lt upiniams mašalams naikinti. Vakar už šiuos pinigus nupirktus 4 tūkst. 400 litrų amerikietiško biologinio preparato „Vectobac 12 AS” Druskininkų bendrovė „Jonapolė” supylė į Nemuno upę Lazdijų rajone, Varviškės kaime. Tai yra aukščiausia Nemuno įtekėjimo iš Baltarusijos į Lietuvą vieta, todėl keleri metai iš eilės minėtas biologininis preparatas čia ir supilamas.
Ankstesniais metais Alytaus apskrities viršininko administracija iš valstybės biudžeto gaudavo daugiau lėšų upiniams mašalams naikinti. Tad „Vectobac” buvo pilama dviejose Nemuno vietose – Varviškėje ir Baltarusijos teritorijoje, maždaug 70-80 km nuo Lietuvos pasienio. Pavyzdžiui, pernai upiniams mašalamas naikinti gauta 300 tūkst. Lt, ir maždaug po 3 tūkst. litrų biologinio preparato išpilta abiejose vietose.
Šįmet, „Vectobac” išpylus tik Lietuvos pusėje, didesnį upinių mašalų antpuolį gali pajusti Druskininkų gyventojai.
Dabar išpiltu biologiniu preparatu siekiama sunaikinti paskutinėje vystymosi stadijoje esančias upinių mašalų lervas. Aplinkosaugininkai nedrįsta prognozuoti, ar didesnis vandens kiekis Nemune neigiamai paveiks upinių mašalų lervų išnykimą. Aišku viena: į didesnį vandens kiekį supiltas preparatas gali duoti mažesnį poveikį.
Rekomenduoja per daug nesibaiminti
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius sako, kad mūsų apskrities gyventojai neturėtų nerimauti dėl Latvijoje siautėjančių mašalų, kurių sukandžioti čia krito apie 500 galvijų, Šiaurės Lietuvoje (Rokiškio rajone), besiribojančioje su šia valstybe, padvėsė viena karvė. „Pavojaus, kad kraujasiurbiai mašalai atskris daugiau kaip 300 kilometrų, nėra”, – tvirtino J.Šukevičius.
Dėl atšalusio oro mašalų veisimasis, jų antplūdžiai sumažėjo.
Mūsų apskrityje dar neužregistruota, kad būtų kritusių kraujasiurbių mašalų sukandžiotų galvijų. Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas teigė, kad visos veterinarijos vaistinės turi preparatų gyvuliams nuo puolančių vabzdžių apsaugoti. Vieni parduodami pateikus veterinarijos gydytojų išrašytus receptus, kitiems įsigyti receptų nereikia.
Pasak J.Šukevičiaus, gyvulių augintojai ne tik dėl receptų, bet ir konsultacijų dėl sukąstų gyvulių gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus arba Alytaus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą tel. (8-315) 3 39 93. Visoje Lietuvoje veikia nemokama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos linija (8-800) 4 04 03.
Veterinarijos specialistai primena, kad gyvulių augintojai pirmiausiai turėtų pasirūpinti savo augintiniais ir tada, kai šiuos puola kraujasiurbiai mašalai, nes apsauga nuo jų – dalis gyvulių priežiūros.
Alma Mosteikaitė