Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui, kuriam opozicija inicijavo interpeliaciją, pavyko išsaugoti ministro postą.
Per penktadienį Seime vykusį slaptą balsavimą už nepasitikėjimą šiuo ministru balsavo 70 parlamentarų, 1 buvo prieš, sugadintas vienas biuletenis.
A. Kundrotas iš Seimo tribūnos atsakė į interpeliacijoje pateiktus klausimus, išreikšdamas viltį, kad jam pavyko išsklaidyti visas abejones. „Savo veikloje griežtai laikiausi įstatymų reikalavimų”, – užtikrino ministras.
Interpeliaciją teikiantys Seimo nariai reikalavo, kad A. Kundrotas paaiškintų savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimtų atsakomybę už savo veiklą.
Interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma ypač išskyrė priekaištus ministrui dėl vėluojančio Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo, dėl to brangstančių aplinkosauginių projektų.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į ministerijos nesugebėjimą sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo sistemą. Jo nuomone, dėl Aplinkos ministerijos nesugebėjimo sukurti efektyvios atliekų tvarkymo sistemos egzistuoja reali grėsmė, kad Lietuva artimiausiais metais neįvykdys daugelio ES direktyvų reikalavimų.
Interpeliaciją inicijavę Seimo nariai priekaištavo ministrui ir dėl Kazokiškių sąvartyno, nes neįvykdyti įsipareigojimai gyventojams. A. Kundrotas taip pat buvo kritikuojamas ir dėl daugiabučių namų administravimo problemų.
Seimo Statutas numato, jog jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas ministru, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Ir sugriautas mitas,kad vadinamieji socdemai seime mažumoje.Tą nuomonę eskaluoja žiniasklaida .