Įvedus eurą daug kas bijojo, kad vieninga Europos valiuta sugriaus Europos šalių nacionalinę ekonomiką. Tačiau kai tai neįvyko, o euras vis labiau stiprėjo, ir kituose pasaulio regionuose imta kalbėti, kad reikia pereiti prie bendrų pinigų. Persų įlankos šalys bendrą valiutą nutarė įsivesti jau 2010 metais.
Per kasmetį Persų įlankos šalių (kurioms priklauso Kuveitas, Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emiratai ir Omanas) bendradarbiavimo tarybos posėdį buvo pareikšta, kad iki bendros arabų valiutos liko vos keli žingsniai. Persų įlankos šalys jau kitais metais pereis prie bendros rinkos. Tai reiškia, kad visų šių arabų karalysčių piliečiai turės vienodas teises bet kurioje iš minėtų valstybių. Pavyzdžiui, Kuveito piliečiai galės dirbti Saudo Arabijoje, pirkti akcijas Bahreine, gyventi Katare ir turėti nekilnojamojo turto Omane.
Taryboje buvo nutarta, kad Persų įlankos šalys jau 2010 metais turi įsivesti ir bendrą valiutą, kurios pavadinimo dar nesugalvojo. Todėl jau kurį laiką sklando gandai, kad regiono siekis turėti tvirtą valiutą realybe gali virsti po dvejų metų.
Naftos valiuta
Persų įlankos šalis vienija ne tik geografija, bet ir ekonomika. Visos jos didžiąją įplaukų dalį gauna iš naftos gavybos, naftos produktų gamybos ir tolesnio jų eksporto. Todėl naujos valiutos kursas tikriausiai labai priklausys nuo naftos kainos pasaulio rinkose.
Arabų pinigai ir dabar turi daug bendra. Visi jie, išskyrus Kuveito dinarą, susieti su JAV doleriu. Būtent dėl to šiemet Persų įlankos valstybėms kilo daug problemų, nes dolerio kursas vis smuko, o naftos kainos priešingai – vis didėjo. Vis dėlto Tarybos posėdyje buvo nutarta nacionalinių valiutų nuo dolerio „neatrišti”, nes Persų įlankos šalys visas sutartis sudarinėja tik doleriais, todėl jų srautas į šias arabų valstybes niekada nenutrūksta. Bendradarbiavimo Tarybos vadovai nutarė, kad keisti kryptį esant tokiai situacijai, juo labiau kai netrukus bus pradėta monetarinė reforma, būtų nepateisinamai rizikinga.
Yra patenkintų, yra prieštaraujančių
Bendros valiutos pliusai akivaizdūs – ji leis plėtoti prekybą ir padės subalansuoti bendrą rinką vieningoje ekonominėje erdvėje. Juk labai nepatogu kiekviena kartą kertant sieną keisti vieną valiutą į kitą. Be to, bendrų pinigų įvedimas gali pagyvinti fondų rinką ir sumažinti riziką, nes kai ta pačia valiuta atsiskaitinėja kelios valstybės, ją sunkiau sužlugdyti.
Tačiau yra ir nepatenkintų. Omanas pareiškė, kad nori pasilikti savo pinigus, o JAR sako, kad iki 2010 metų pereiti prie naujos valiutos paprasčiausiai nesuspės, nes reikia išspręsti daug techninių problemų. Galima suprasti ir Omaną. 2006 metais jo BVP padidėjo 6,6 proc., o Saudo Arabijos – tik 4,3 proc. Tai reiškia, kad perėjus prie bendros valiutos Saudo Arabija stabdytų Omano vystymąsi. Tas pats ir Europos Sąjungoje – iš 2004 metais įstojusių šalių tik Slovėnijai suteikta teisė įsivesti eurą, todėl BVP visoje ES didėja greičiau nei eurozonoje.
Bendros pasaulio valiutos
Ne tik europiečiai žino, kas yra bendra valiuta. Ją turi ir Afrikos šalys – tai kolonijinis frankas. Jis buvo įvestas 1945 metais buvusiose prancūzų kolonijose Afrikoje jo kursą susiejus su Prancūzijos franko kursu. Dar ir šiandien šie Afrikos frankai kursuoja 13 Afrikos valstybių.
Be to, ir Pietų Afrika jau kelis dešimtmečius kalba apie bendros valiutos įvedimą. 2005 metais galiausiai buvo nutarta, kad naujas pinigas – afras – pasirodys 2016 metais. Juo naudosis PAR, Bostvana, Lesotas, Svazilendas, Namibija, Zimbabvė, Angola, Mozambikas, Malavis, Tanzanija, Zambija, Mauricijus, Seišelių salos ir Kongo Demokratinė Respublika.
Kurį laiką sklandė gandai, kad bendrą valiutą nori turėti ir Australija su Naująja Zelandija. 2006 metų pradžioje apie tokią galimybę pranešė abiejų valstybių premjerai. Tačiau, jų nuomone, įsivesti bendrą valiutą verta tik tuomet, jei toks žingsnis yra ekonomiškai pagrįstas. Šiandien apie tai nei Australijoje, nei Naujoje Zelandijoje nebekalbama.
Bendrą valiutą su Rusija svajojo turėti ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. 2004 metais jis kartu su Vladimiru Putinu paskelbė, kad Baltarusija pereis prie Rusijos rublio 2006-ųjų pradžioje, tačiau tai nebuvo padaryta.
Jei iš tiesų vis daugiau valstybių pereis prie bendrų pinigų, bus laimingi ir numizmatai. Juk kaip malonu turėti retą Kuveito dinarą ar Omano realą, išleistą 2007 metais.