Lietuvos teisėsauga tik šį rudenį, baigiantis Šengeno priemonės programos lėšų, skirtų išorės Europos Sąjungos sienoms stiprinti, suskato ieškoti piktnaudžiavimų skirstant net 618 mln. litų.
Praėjusią savaitę buvo pareikšti įtarimai Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus pavaduotojui Linui Pukiui, neva paėmusiam kyšį iš vienos bendrovės, laimėjusios konkursą kompiuterinei įrangai tiekti.
Įtarimai pareikšti ir UAB „Aideta” vadovui Vidui Valančiui kuris, kaip spėjama, galėjo būti susijęs su kyšininkavimu. Ši bendrovė 2006 metų gruodį laimėjo konkursą dėl techninės įrangos tiekimo ir įdiegimo Šengeno techninei ir informacinei infrastruktūrai sukurti. 4,847 mln. litų vertės projektas jau įgyvendintas.
Viešojo pirkimo konkursą organizavo ir sutartį pasirašė Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM. Ji įgyvendinta šių metų gegužės mėnesį. Be šios, „Aideta” yra pasirašiusi dar 3 sutartis dėl Šengeno priemonės programos įgyvendinimo.
Demaskavo Konkurencijos taryba
LŽ išsiaiškino, kad Konkurencijos taryba 2003 metais už draudžiamus susitarimus PHARE konkurse nubaudė UAB „Aideta” ir dar dvi bendroves. Informacinių technologijų bendrovės „Blue Bridge”, „Aideta” ir „Techna Orbis”, dalyvaudamos PHARE konkurse dėl informacinių technologijų įrangos už 1,7 mln. litų, skirtų Žemės ūkio ministerijai, susitarė konkursui pateikti suderintus siūlymus. Konkursą organizavusi Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) nepastebėjo, kad siūlymai rašyti viena ranka, darant tas pačias klaidas, ir laimėtoja paskelbė „Blue Bridge”.
Ta pati CVPA dabar rengia Šengeno priemonės programos konkursus. LŽ paklausė vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Stanislovo Liutkevičiaus, ar galima bus pasitikėti tokia informacine sistema, kuriai įrangą tiekusios įmonės vadovui dėl kyšio davimo pareikšti įtarimai. Vienas esminių reikalavimų Lietuvai – sėkmingai prisijungti prie bendros kompiuterinės duomenų bazės – Šengeno informacinės sistemos.
Penki milijonai – smulkmena
„Nuogąstavimų nekelia, nes Šengeno erdvę daro rimtos ir patikimos firmos, – olimpinės ramybės neprarado S.Liutkevičius. – Ši firma tik tiekia įrangą. Šengeno erdvei kurti skirta per 600 mln. litų, o ši firma laimėjo konkursą 4,6 mln. litų. Tai smulkmena, palyginti su visomis išlaidomis. Aš negaliu komentuoti ne savo srities, tai sekretoriaus Vaidoto Abraičio reikalas, aš šito konkurso neorganizavau. Šita firma pardavė geležį, tai yra kompiuterius, kurie patys savaime nieko verti, – tikino S.Liutkevičius, kuriam 5 mln. litų nieko nereiškia, nes jis pratęs prie didesnių skaičių dar nuo tada, kai vadovavo EBSW veikėjų tardymui, o šis baigėsi šnipštu. – Tušti kompiuteriai be programinės įrangos. Saugumo požiūriu mums nesvarbu, iš ko tą dėžę nupirkti. Ta firma neprieina prie programinės įrangos, programinę įrangą kuria ir instaliuos visiškai kita konkursą laimėjusi institucija. Neturi reikšmės, kas kompiuterį parduos – „Aideta” ar „Sonex”.
Verslo ryklių akvariumas
„Sonex” grupės įmonės – dažnos Šengeno priemonių konkursų dalyvės ir nugalėtojos. Vien su UAB „Sonex technologies” sudarytos 6 sutartys – ši įmonė pateikė įrangą, skirtą pasienio kontrolės punktus pritaikyti Šengeno reikalavimams. Kita šios grupės įmonė „Sonex identifikaciniai duomenys” Šengeno reikalavimams pritaikė Palangos ir Kauno oro uostų specialią įrangą. Daugelyje šių sutarčių numatyti atlikti darbai vertinami keliais milijonais litų.
Per konkursą, dėl kurio dabar Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka tyrimą, viena iš „Sonex” įmonių, pasisiūliusių patiekti įrangą už 1,5 mln. litų didesnę sumą nei „Aideta”, atsidūrė antrojoje vietoje.
„Mes puikiai žinome, kad perėjome kelią didžiosioms kompanijoms, kurios norėjo, kad mes nelaimėtume šitų projektų, – pareiškė „Aidetos” vadovas V.Valančius. – Kai mes laimėjome vieną konkursą po kito, didžiosios kompanijos ėmėsi priemonių, kad mūsų ten nebebūtų. Ir tai dabar duoda rezultatus.”
Ar gali būti taip, kad V.Valančius, kalbėdamas apie dideles kompanijas, siekiančias išstumti konkurentus, turėjo galvoje „Sonex” grupės įmones? CPVA net nesugebėjo suskaičiuoti visų konkursų, kuriuose yra dalyvavusios ir laimėjusios „Sonex” įmonės.
Vienu konkursu neapsiribos
„Sakyti, kad tai vienintelis konkursas, kuriuo apsiribosime, tikrai negalime”, – LŽ žurnalistei sakė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis.
Ar ne keista, kad Šengeno lėšų skirstymu nebuvo domimasi tuos keletą metų, kai vienas po kito buvo rengiami konkursai įvairiausiai įrangai įsigyti? Galima manyti, kad „Aidetos” vadovui V.Valančiui ir VRM darbuotojui L.Pukiui pareikšti įtarimai dėl kyšio – tik didžiulio ledkalnio, slepiančio neleistinus tarpusavio susitarimus, viršūnė. Ledkalnio, kuris pačioje Lietuvos teisėsaugos širdyje – Vidaus reikalų ministerijoje – keletą metų plaukiojo neva nepastebėtas, kol baigėsi Šengeno priemonėms skirti daugiau nei pusė milijardo litų.
V.Valančius iškart, kai jam buvo pareikšti įtarimai, viešai paskelbė, kad perdavė specialiosioms tarnyboms informaciją, kaip verslo rykliai dalijasi valstybės užsakymus, taip pat ir Šengeno priemonei įgyvendinti skirtus milijonus, kaip buvo bandoma priversti jį pasitraukti iš konkursų. Ar ši informacija padės pareigūnams aptikti bent dalį povandeninio ledkalnio, skirsčiusio ir naudojusio Šengeno lėšas?