Užbaigta Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų sujungimo („Swedlit”) galimybių studijos pirmoji dalis. „Lietuvos energija” pranešė, kad pirmadienį Lietuvos bendrovė ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnat” pritarė šalių elektros tinklų sujungimo galimybių studijos pirmajai daliai. Ataskaitoje pažymėta, kad toks energetikos sistemų sujungimas galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas. Preliminariu vertinimu, investicijos į projektą sudarytų apie 550 mln. eurų. Anksčiau buvo minima 400 mln. eurų suma.
„Pirmajame etape atliktas pradinis galimybių įvertinimas – rinkų bei projekto ekonominių sąlygų analizė, pirminis investicijų poreikio įvertinimas esamų elektros tinklų atnaujinimui bei sustiprinimui”, – sakė „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Anot jo, susitikime nutarta pradėti antrąjį studijos etapą – išsamesnį techninį įvertinimą: gilesnę techninių ir aplinkosaugos klausimų analizę.
Šiame etape numatyta papildomai įvertinti vėjo elektrinių parkų prijungimo prie Lietuvos-Švedijos elektros kabelio galimybes bei projekto finansavimo galimybes. Šį etapą numatoma užbaigti iki 2008 metų sausio 14 dienos.
Lietuvos ir Švedijos elektros tilto galimybių studijoje vertinama galimybė sujungti šalių elektros tinklus, nutiesiant 350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu. Ši jungtis svarbi viso Baltijos regiono energetiniam saugumui, elektros tiekimo patikimumui bei Baltijos šalių integracijai į Europos Sąjungos elektros rinką.
Visiškai užbaigti studiją numatoma kitų metų sausio pabaigoje.
Prognozuojama, kad Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis gali būti nutiesta tik 2015-2016 metais, tačiau oficialiai Lietuva skelbia, kad tiltas bus pastatytas 2012 metais. Minėta data minima ir dėl Lietuvos-Lenkijos elektros tilto.
Švedijos energetikos kompanijos „Svenska Kraftnat” generalinis direktorius Sturė Larsonas (Sture Larsson) neseniai po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu teigė, kad projektą gali pavykti įgyvendinti ne anksčiau kaip 2015 metais. Anot jo, projekto įgyvendinimas užsitęs ne dėl techninių galimybių – kabelį Baltijos jūros dugnu galima nutiesti ir per dvejus metus, bet dėl teisinių, licencijavimo ir ypač griežtų gamtosaugos reikalavimų.