Norinčiųjų kartu su opoziciniais socialliberalais eiti į 2008-ųjų Seimo rinkimus kol kas neatsirado. Realiausi jų partneriai liberalcentristai jaučiasi esantys stiprūs tai padaryti savarankiškai.
Jau beveik metai, kai Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) mėgina įgyvendinti pernai rudenį partijos suvažiavime suformuluotą idėją suvienyti centro politines jėgas. Tačiau aiškėja, kad į 2008-ųjų Seimo rinkimus NS eis savarankiškai. Viena galimų NS partnerių, su kuria apie bendradarbiavimą kalbėta sėkmingiausiai, – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pareiškė norą rinkimams rengtis atskirai.
Kaip šeštadienį Vilniuje vykusiame NS tarybos posėdyje sakė partijos pirmininkas Artūras Paulauskas, derybos su LiCS dėl partijų jungimosi ir bendrų sąrašų sudarymo šiuo metu pristabdytos.
Pokalbiai be rezultatų
A.Paulausko teigimu, jau aišku, kad iki Seimo rinkimų tikrai nepavyks susitarti ir su kitomis partijomis, nors pokalbiai dėl galimo bendradarbiavimo vyksta. Kaip galimus partnerius NS lyderis nurodė Valstiečių liaudininkų sąjungą ir Liberalų sąjūdį. A.Paulauskas vylėsi, kad galbūt pavyks susitarti dėl bendradarbiavimo atskirose rinkimų apygardose.
Apie socialliberalų ir liberalcentristų vadovų pokalbius dėl strateginio bendradarbiavimo perspektyvų pranešta vasaros pabaigoje. Atrodo, pusantro mėnesio trukę derybų partnerių susitikimai buvo nevaisingi. Šeštadienį A.Paulauskas partijos kolegas informavo, kad LiCS prieš porą savaičių Druskininkuose vykusiame tarybos posėdyje apsisprendė likti savarankiška politinė jėga.
Liberalcentristai parlamente turi 10 narių. Kartu su socialdemokratais, valstiečiais liaudininkais ir „pilietininkais” jie sudaro valdančiąją koaliciją.
Pasitiki savo jėgomis
Paklaustas, kas buvo pagrindinis stabdys, trukdęs NS ir LiCS suvienyti jėgas, NS pirmininko pirmasis pavaduotojas Vaclovas Karbauskis teigė, jog tai pirmiausia lėmė organizaciniai ir techniniai dalykai, kuriuos diktuoja abiejų partijų statutai.
„Be to, esama nuomonių, kad vienijimasis būtų per ankstyvas, kad reikia dar palaukti, tik po Seimo rinkimų kalbėti apie susijungimą”, – LŽ aiškino V.Karbauskis.
Jis taip pat tikino, jog socialliberalai net nesvarsto varianto, kad ateinantį rudenį per rinkimus partijai gali nepavykti įveikti 5 proc. barjero. „Tikime savo jėgomis ir tuos 5 proc., be abejo, peržengsime”, – pabrėžė V.Karbauskis. Politiko žiniomis, apklausų duomenys rodo, kad NS patenka tarp šešių partijų, kurios įveiktų 5 proc. barjerą ir surinktų 7,2 proc. rinkėjų balsų.
„Nesakyčiau, jog mums nepavyko susišnekėti, dar anksti taip teigti”, – LŽ sakė LiCS pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. Anot jo, bendradarbiauti galima ne tik partijoms susijungus – stiprinant Seimo frakcijų ryšius, tariantis dėl vietos valdžios formavimo ir kt.
Pasak A.Čapliko, LiCS šiuo metu yra gana stipri jėga, todėl apie jokį dirbtinį jungimąsi nėra poreikio net šnekėti.
Stiprins viduriniąją klasę
Šeštadienį socialliberalai patvirtino ateinančių metų Seimo rinkimų programos metmenis. Svarbiausias juose įvardytas NS tikslas – stiprinti viduriniąją gyventojų klasę – valstybės stabilumo ir darnios raidos garantą.
Pasak A.Paulausko, kol kas vidurinysis sluoksnis Lietuvoje mažėja. Kitose valstybėse jam tradiciškai priklausantys mokytojai ir gydytojai mūsų šalyje gyvena vos aukščiau skurdo ribos. „Partijos tikslas – pasiekti, kad vidurinysis sluoksnis Lietuvoje, kaip kitose išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų”, – kalbėjo NS lyderis. Ketinama sukurti kelias programas (švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, šeimos ir vaiko politikos), kuriose bus numatytos konkrečios priemonės, kaip šį tikslą pasiekti. Socialliberalai taip pat pasisako už mokesčių gyventojams mažinimą, spartesnę smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.