Europos Komisija (EK) tampa panaši į fantastų mėgėjų ratelį. Išlaidžių fantastų mėgėjų ratelį – eurobiurokratai pasiūlė investuoti beveik pusę milijardo litų į mokslinius vandeniliu varomų automobilių tyrimus, nors patys pripažino, jog dar visiškai neaišku, ar būtent šios technologijos bus naudojamos ateities transporte.
EK pasiūlė 470 mln. eurų iš bendro bloko biudžeto per ateinančius šešerius metus panaudoti vandeniliu varomų automobilių moksliniams tyrimams. Privatus sektorius turėtų investuoti maždaug tokio pat dydžio sumą.
Komisija pareiškė besitikinti, kad ši partnerystė paskatins vandenilio technologijų vystymąsi ir atėjimą į komercinę sritį tarp 2010 ir 2020 metų.
EK ateities vizijas sieja su vandeniliu varomais automobiliais todėl, kad šie mažai teršia aplinką ir visiškai neišmeta anglies dvideginio dujų.
„Svarbiausias Europos uždavinys – saugoti energijos išteklius kovojant su klimato pasikeitimais ir tausojant aplinką. Tokios technologijos, kaip kuro elementai ar vandenilis, gali padėti tai padaryti”, – pareiškė mokslo sritį kuruojantis komisaras Janezas Potocnikas.
Panašu, jis yra didelis Žiulio Verno ar Artūro Klarko gerbėjas. Vandenilio manija apėmusi ir jo kolegas – taip stipriai, kad nežiūrima nei į realybę, nei į pinigus.
Štai pramonės komisaras Guenteris Verheugenas pripažino, jog nėra garantijų, kad vandeniliniai automobiliai bus sėkmingas sprendimas, tačiau pareiškė esąs įsitikinęs, jog į šias technologijas verta investuoti.
„Aš visiškai nesu tikras, kad vandenilinis automobilis yra ateities automobilis, – neslėpė jis. – Tačiau tai daug žadanti technologija, ir svarbu, kad ji būtų išplėtota.”
Perfrazuojant anekdotą apie poručiką Rževskį galima pasakyti: „Ech, Europos Komisija, Europos Komisija. 470 milijonai eurų ten, 470 milijonai eurų šen…” Išties, ką reiškia tie pinigai, kai juos galima semti rieškučiomis.
EK pasiūlė standartizuoti vandenilinių automobilių gamintojų taisykles, kad būtų suvienodintos itin skirtingos nacionalinės taisyklės, kurios didina tokių automobilių plėtojimo kaštus. Be to, sukūrus vieningą sistemą, neva būtų užtikrintas tokių automobilių saugumas.
Be to, tai neva padidintų sveiką gamintojų konkurenciją ir leistų jiems lengviau parduoti savo vandenilinius automobilius Europos Sąjungos (ES) rinkoje.
Deja, nepanašu, kad nuo tokių planų akys sužibėtų gamintojams. Vargu ar jie puls prie vandenilinio automobilio projekto taip beatodairiškai, kaip tai padarė Komisija. Panašius modelius kai kurios Europos automobilių milžinės iš tiesų vysto, tačiau – bent kol kas – daugiau reklamos tikslais. Kiek truks tas „kol kas”, ir ar apskritai jis kada nors baigsis, nežino niekas.
Bene taikliausiai Komisijos fantazijas apibūdino Europos Parlamento (EP) narys Claudes Turmes, Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pirmininko pavaduotojas.
„Gaila, kad EK švaisto laiką bandydama rykšte paraginti judintis mirusį vandenilinių automobilių arklį. Net gamintojai atmetė mintis, kad ši technologija įsigalios artimiausioje ateityje”, – pareiškė jis.
Taigi, net žalieji supranta, kad svajonės apie vandeniliu varomus automobilius turi būti vadinamos tik svajonėmis. O dabar didžiausia svajonė – išgirsti, kaip apie vandenilio technologijas automobiliuose diskutuos mūsų šalies Seimo nariai, mat EK pasiūlymui dėl tokių modelių ateities turi pritarti ir EP, ir Sąjungos narės…
Respect EK, visu simtu proc palaikau sia ideja, uzteks krauti pinigus tom naftos magnatu seimom, uzteks ir gamta tersti, palaukau ideja.