Seime grįžtama prie dviejų konservatorių parengto Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projekto svarstymo. Alternatyvą rengiančios Vyriausybės sudarytos darbo grupės nariai siūlo palaukti jų projekto, kuris aprėpia ne tik kremavimą.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas vakar ėmė ruoštis svarstyti Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektą. Jo iniciatorė konservatorė Vida Marija Čigriejienė ir socialdemokratas Jonas Juozapaitis įgalioti pateikti išvadas bei klausimus lapkričio pradžioje vyksiančioms diskusijoms. Gruodį įstatymą turėtų svarstyti ir galbūt jau priimti visas Seimas.
Iki gruodžio alternatyvų projektą užsibrėžusi baigti ir Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Ji nori vietoj V.M.Čigriejienės ir jos partijos kolegos Algimanto Matulo idėjų prastumti savąsias.
Svarbu ne tik kremavimas
Vyriausybės sudarytos darbo grupės narys, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys konservatorių projektą vadina neišbaigtu: „Jų darbas gali būti vadinamas tik dalimi reikalingo įstatymo. O mūsų projekte kalbama apie visumą – nuo mirties momento iki palaidojimo.”
G.Gylys atkreipė dėmesį, kad parlamentarų projekte, nors ir džiugu, jog judinamas uždelstas kremavimo – palaikų deginimo – įteisinimas, pasigendama mirusiųjų užsienyje laidojimo, parvežimo ir kitų būtinų procedūrų reglamentavimo. Pasak jo, įstatymas turi aprėpti ne tik mirusiojo ir artimųjų, bet ir šioje srityje dirbančių žmonių teises, policijos uždavinius bei kita.
Tačiau Seimo nariai, anksčiau sukėlę skandalą siūlymais leisti išsipirkti kapvietes, gina savo parengtą projektą. Dar gegužę užregistravus pataisytą projektą, kuriame neliko „perkamų kapų”, A.Matulas tikino, kad visi pasiūlymai suderinti su teisininkais, įvairiomis organizacijomis.
Nenori delsti
V.M.Čigriejienė nenori laukti Vyriausybės sudarytos darbo grupės rezultatų. „Ir taip viskas per ilgai užtruko. Apskritai buvo padaryta didžiausia klaida, kai Vyriausybė įsikišo su ta darbo grupe. Ji sugebėjo tik kažkokią koncepciją parengti, – piktinosi iš minėtos darbo grupės išbraukta politikė. – Iš pradžių turėjau dalyvauti, bet vėliau man nebeliko vietos.”
Tačiau G.Gylys kartojo, jog ilgai laukti nereikės, o jei ir reikės, bus verta: „Ambicijų gali būti įvairių, bet žmogaus lydėjimas į paskutinę kelionę per daug subtilus dalykas, kad būtų reglamentuotas bet kaip.”
Išvadą dėl Seimo narių įstatymo projekto įpareigotas parengti J.Juozapaitis LŽ prisipažino pirmą kartą girdintis apie Vyriausybės sudarytos darbo grupės konkurenciją. „Net nežinojau… Tuomet reikės pasidomėti, ką ji yra padariusi. Gal verta palaukti”, – užsiminė jis.
Veža į Rygą
Visi LŽ pašnekovai bent jau sutarė, kad būtina įteisinti kremavimą ir spręsti laidojimo problemą. „Naujų kapinių steigimas stringa, ypač miestuose trūksta laidojimo vietų. Kremavimas turi tapti klasikiniu laidojimo būdu. Pasaulyje tai – norma. Švedijoje apie 70 proc. palaikų kremuojama, Japonijoje – net 90 procentų”, – aiškino V.M.Čigriejienė. Dabar kremuoti pageidavusių lietuvių palaikai vežami į Latvijos sostinę Rygą. Kūno gabenimas ir deginimas atsieina daugiau kaip 2 tūkst. litų.
Statistikos, kiek palaikų išvežama kremuoti, nei LRPA, nei projektą teikiantys parlamentarai neturi. Tačiau asociacijos užsakymu prieš metus atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad daugiau negu pusė (58,3 proc.) gyventojų mano, jog krematoriumai reikalingi, dar 15,2 proc. žmonių pasyviai, bet iš esmės irgi tam pritaria. 17 proc. apklaustųjų priešinasi, 9,4 proc. neturi nuomonės.
„Jau vien tai, kad esama atvejų, kai vežama kremuoti į Latviją, rodo, jog laikas atidaryti krematoriumą ir Lietuvoje. Reikia tai pagaliau sutvarkyti”, – sakė ir socialdemokratas J.Juozapaitis.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieno palaikų tvarkymą reglamentuojančio įstatymo. Dabar mirusieji tvarkomi ir laidojami remiantis Civiliniu kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir keliais kitais teisės
aktais.