Prezidentas Valdas Adamkus vakar lankydamasis Torūnėje ne tik šildėsi jam suteikto Mikalojaus Koperniko universiteto garbės daktaro vardo šlovės spinduliuose. Lietuvos vadovui taip pat teko nuryti kartėlį, kurį sukelia Lenkiją valdančių brolių Kaczynskių su artėjančiais rinkimais susijusi retorika. Priešlaikinius rinkimus po poros savaičių išgyvensiančioje Lenkijoje dešinieji ėmė kalbėti nacionalistiniu tonu užsimindami apie Lenkijos teises į Vilnių.
Svarbiausias V.Adamkaus vakarykščio vienos dienos vizito į kaimyninę šalį tikslas – titulo atsiėmimas Torūnės universitete, pavadintame vardu garsaus astronomo Mikalojaus Koperniko, įrodžiusio, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
Vakar aplink Lietuvos prezidentą sukosi lenkų dėmesingumas. Užsakytu reisu Bydgoszcz miesto oro uoste nusileidus lėktuvui, V.Adamkų prie keleivių laiptelių pasitiko prezidentas Lechas Kaczysnkis. Toliau keliasdešimt kilometrų iki Torūnės buvo keliaujama automobilių kortežu. Buvo juntama, kad šiam istoriškai svarbiam, bet nedideliam, apie 200 tūkst. gyventojų turinčiam Lenkijos miestui V.Adamkaus vizitas nėra tik eilinės svarbos. Dėl kortežo buvo stabdomas eismas siauruose Lenkijos keliuose, o mieste plazdėjo Lietuvos trispalvės.
Protestai – L.Kazcynskiui
Tarp žiūrovų buvo ne tik svečią norintys pamatyti, bet ir save norintys parodyti žmonės. Prezidentus visur lydėjo saujelė protestuotojų. „Boikotuokite rinkimus”, „Šalin katalikišką fundamentalizmą”, „Nenorime būti Amerikos patrankų mėsa” – skelbė žmonių laikomi plakatai ir skanduotės. L.Kazcynskio pozicija buvo „tyla gera byla”. Gausiai į prezidentų spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai liko it musę kandę – parlamento rinkimų nuotaikomis gyvenančio prezidento aplinka neleido užduoti klausimų. „Nesiplėsiu, nes žinau, kad norite užduoti klausimų”, – ši savo kalbą sutrumpinusio V.Adamkaus frazė liko neišgirsta.
Todėl liko neatsakytas Lietuvos prezidentą lydintiems žurnalistams kirbėjęs klausimas, kodėl L.Kazcynskio brolis ir bendražygis, premjeras Jeroslavas Kazcynskis savo rinkimų kampanijoje gąsdinamai atsiliepia apie lietuvių tautines mažumas Lenkijoje ir, negana to, kalba apie Lenkijos „teisėtas” pretenzijas į 1920 metais jėga užimtą Vilniaus kraštą.
Pirmas politikas – garbės daktaras
Grįžtant prie pirminio vizito tikslo – garbės daktaro vardo suteikimo V.Adamkui, verta paminėti, kad būtent ši ceremonija tapo pagrindiniu vakar prasidėjusių mokslo metų atidarymo šventės akcentu. Specialia juoda universiteto toga vilkintis Lietuvos prezidentas priėmė regalijas ir sklandžia lenkų kalba pasakė padėkos žodį. Beje, universiteto vadovybės ir svečių kalbos kaimynų šneką suprantančiam V.Adamkui nebuvo verčiamos.
Lietuvos prezidentas atsidėkodamas universitetui padovanojo 3 knygas, kuriose sukaupti Vilniaus universiteto steigimo dokumentai, Gedimino laiškai ir istorinis Statutas. Torūnės miestui V.Adamkus taip pat turėjo dovaną – paveikslą su Vilniaus vaizdu. Lietuvos prezidentas irgi buvo pagerbtas – jam įteikti simboliniai Torūnės miesto vartų raktai.
Svarbūs lenkų keliai
V.Adamkus savo kreipimesi universitete į akademinę visuomenę pabrėžė svarbą istorinių dvišalių saitų, siekiančių 1411 metus, kai po Žalgirio mūšio pasirašyta Torūnės taika privertė nutraukti Teutonų ordino karus su Lietuva ir Lenkija. M.Koperniko universitetas irgi glaudžiai susijęs su Lietuva. Būtent šioje, po karo įkurtoje aukštojoje mokykloje liko po 1945 metų sovietų okupacijos iš Vilniaus Stepono Batoro universiteto išvaryti lenkų mokslininkai.
Retrospektyvų žvilgsnį Lietuvos prezidento kalboje pakeitė šiandienos aktualijos ir poreikiai. V.Adamkus pasidžiaugė, kad Lenkijos prezidento L.Kazcynskio iniciatyva išjudėjo darbai plėtojant partnerystę energetikos ir infrastruktūros sektoriuose. Lietuvos prezidentas pabrėžė didžiausio užsienio investuotojo – „Mažeikių naftą” įsigijusio Lenkijos „PKN Orlen” svarbą. Čia pat jis užsiminė apie būtinybę kuo greičiau Lenkijai pasirūpinti automagistralių būkle: „Galime tik spėlioti, kiek išaugtų studentų ir dėstytojų mainai, dalyvavimas įvairiose mokslinėse konferencijose ir paskaitose, jei kelionė iš Varšuvos į Vilnių truktų ne 8, o 3 valandas.”
Apie Lietuvos ir Lenkijos bendrus projektus V.Adamkus tęsė pokalbį ir su prezidentu L.Kazcynskiu. Politikai turėjo progą su palydomis pasišnekučiuoti prie pietų stalo miesto rotušėje ir vėliau vykusiame susitikime „tete-a-tete”. Po to spaudos konferencijoje, kurioje apsieita be žurnalistų klausimų, abu prezidentai minėjo aptarę netrukus Vilniuje įvyksiančią konferenciją, skirtą energetiniam saugumui, ir naujos Ignalinos atominės elektrinės statybą.