Neseniai Gruzijos prezidentui nuskambėję kaltinimai yra opozicijos agitacijos, vykstančios prieš rinkimus, pradžia.
Buvęs artimas Gruzijos prezidento bendražygis Iraklijus Okruašvilis neseniai apkaltino Michailą Saakašvilį bene dėl visų mirtinų nuodėmių, įskaitant žmogžudystę. I.Okruašvilis pareiškė, neva prezidentas buvo jam liepęs nužudyti Borisui Berezovskiui artimą verslininką Badrį Patarkacšvilį. Be to, prezidentas buvo apkaltintas didelio masto korupcija ir giminaičių finansinių interesų globojimu. Konkrečių įrodymų I.Okruašvilis nepateikė. Tikroviškai nuskambėjo vienas korupcijos santykių pavyzdys: neva 2004 metais I.Okruašvilis pagavo už rankos M.Saakašvilio dėdę 200 000 JAV dolerių kyšio istorijoje, bet spaudžiamas prezidento turėjo užgniaužti skandalą.
Šie kaltinimai tapo pradžia I.Okruašvilio rinkimų kampanijai prieš 2008 metų kovo mėnesį vyksiančius parlamento ir prezidento rinkimus. Daugelis ekspertų laiko I.Okruašvilį politiku, galinčiu nuversti „nepajudinamąjį” prezidentą M.Saakašvilį.
Užkulisinės kautynės
I.Okruašvilis dar 2000-2001 metais buvo M.Saakašvilio pavaduotoju Teisingumo ministerijoje. Manoma, kad būtent šiuo laiku ir buvo surinkta didžioji dalis tikro kompromato prieš Gruzijos prezidentą. 2004 metų lapkritį I.Okruašvilis buvo atleistas iš gynybos ministro pareigų. Priežastys: I.Okruašvilio raginimai jėga susigrąžinti separatistinius regionus ir jo politinės ambicijos. Po keleto mėnesių Gruzijos generalinė prokuratūra pareiškė kelsianti jam baudžiamąją bylą dėl lėšų švaistymo ir pasisavinimo. Tuo metu kalbėta, kad po I.Okruašvilio atstatydinimo Gynybos ministerija „neberado” maždaug 60 mln. JAV dolerių. Tačiau byla taip ir nebuvo iškelta. Populiari nuomonė – M.Saakašvilis pabūgo to, kad buvęs ministras gali paviešinti prezidentą diskredituojančią informaciją. Kaip matyti, prezidento malonė nesulaikė I.Okruašvilio.
Rengėsi rinkimams
Būdamas tremtyje Kijeve I.Okruašvilis ir jam artimi Gruzijos politikai dar vasaros pradžioje ėmė kalbėti apie jo sugrįžimą ir dalyvavimą 2008 metų rinkimuose. Jo sugrįžimui ėmė rengtis ir M.Saakašvilis. Pirmiausia, prezidentui spaudžiant, buvo pakeista Gruzijos Konstitucija: prezidento rinkimai buvo perkelti iš 2009 metų sausio į 2008-ųjų kovą, kad vyktų kartu su parlamento rinkimais. Formaliai buvo prisidengta valstybės lėšų taupymu, tačiau tikroji priežastis buvo aiški – 35-ąjį gimtadienį I.Okruašvilis švęs tik 2009-ųjų pradžioje, o tai reiškia, kad 2008 metais pagal Konstituciją, jis bus per jaunas balotiruotis į prezidento postą.
Šventųjų nėra
Buvusio gynybos ministro kaltinimai prezidentui dėl korupcijos dangstymo gal ir nėra laužti iš piršto, bet M.Saakašvilio administracija panaudojo šį ginklą prieš patį I.Okruašvilį ir jo bendražygius Gruzijoje. Likus kelioms savaitėms iki „opozicijos lyderiu” apsiskelbusio buvusio ministro grįžimo, Tbilisyje prasidėjo teisėsaugos tarnybų akcija prieš jo aplinkos žmones, kurie, kaip buvo manoma, turėjo sudaryti naujosios opozicijos branduolį. Pirmiausia iš pareigų buvo atleisti du gynybos ministro pavaduotojai. Korupcija apkaltintas ir suimtas Počio meras Davidas Kantarija. Vienas įtakingų Gruzijoje gubernatorių Michailas Karelis, galima sakyti, tik „laukia”, kol jam bus iškelta baudžiamoji byla.
Jei veiksmų prieš bendražygius nepakaks, visai tikėtina, kad bus atnaujinti korupcijos atvejų tyrimai ir prieš patį I.Okruašvilį. Juk bijoti „kompromato” jau lyg ir nebėra prasmės. Be to, teisėsauga gali tirti ne tik jo kaip gynybos ministro veiklą. Šiandien Gruzijos opozicija džiaugiasi tuo, kad jos lyderis yra turtingas ir to niekas neslepia. Tačiau kiek tyliau kalbama apie tai, iš ko jis susikrovė kapitalą. Tai I.Okruašvilis padarė Eduardo Ševardnadzės prezidentavimo laikotarpiu, kuris pasižymėjo tiesiog gargantiuelišku korupcijos mastu.
Ar Gruzijai reikia radikalių permainų?
Gruzijoje jau ne kartą nesėkmingai buvo bandyta sukurti stiprią opoziciją M.Saakašviliui. Nemažai tokių „opozicionierių” dabar sėdi Maskvoje. Neatrodo, kad I.Okruašvilis būtų susijęs su Kremliumi, nors visiškai tokios tikimybės atmesti negalima – Maskva rems bet ką, kas sieks pašalinti dabartinį Gruzijos prezidentą. I.Okruašvilis iš tiesų yra populiarus Gruzijoje. Tai parodė ir daugiatūkstantinis protesto mitingas Tbilisyje. Be to, jam nestinga finansinių išteklių. Taigi jis turi puikią galimybę sukurti populiarią partiją, kuri gal ir nelaimėtų rinkimų, tačiau tikrai galėtų užimti svarias pozicijas būsimajame parlamente.
Tačiau ką gali Gruzijai pasiūlyti naujoji opozicija? Apie ekonominę plėtrą kalba akivaizdžiai neina. Kova su korupcija? Kokie bebūtų kaltinimai, M.Saakašvilis šioje srityje jau pasiekė labai daug. Jis išvedė Gruziją iš feodalinio E.Ševardnadzės laikotarpio, kai šalį de facto valdė vietiniai klanai, o prezidento valdžia nesiekė toliau Tbilisio priemiesčių. Panašiai atrodo ir pažadai demokratizuoti šalį.
Vienas svarbiausių I.Okruašvilio kaltinimų prezidentui – pasyvumas sprendžiant separatistinių regionų susigrąžinimo klausimus. Buvęs gynybos ministras jau porą metų reikalavo įvesti kariuomenę į Pietų Osetiją. Jo radikalumas ir nulėmė dabartinį jo populiarumą. Daugelis I.Okruašvilio sekėjų – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjai. Taigi realiausia, ką jis gali duoti Gruzijai – tai karas, kuris absoliučiai sugriaus silpną šalies ekonomiką, sugadins santykius su Vakarais ir galiausiai nublokš šalį dešimt metų atgal – atgal į Rusijos įtakos sferą.