Iš turto privatizavimo planuotų šiemet surinkti 13 milijonų litų pajamų Kauno miesto savivaldybei kol kas pavyko gauti tik milijoną. Tikimasi, kad padėtis pagerės spalio mėnesį, nes bus parduodami nepigūs objektai – negyvenamosios patalpos Laisvės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvių kampe (pradinė pardavimo kaina – per 3,5 mln. Lt) ir jau ne pirmą kartą į aukcioną patenkanti (todėl vis piginama) žirgų sporto bazė Marvelėje.
Apžvelgus platesnę miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio turto privatizavimo panoramą, matyti: nuo 1997 iki 2001 metų savivaldybė pardavė 144 objektus, už kuriuos gavo tik 14 milijonų litų. Tačiau nuo 2002 metų iki 2005-ųjų pabaigos už 143 privatizuotus objektus sugebėjo gauti net 90 milijonų litų. Stambiausias pirkinys tada buvo Kauno elektrinė, kurią įsigijo Rusijos „Gazprom”. Vėliau pavyko miesto savivaldybės privatizavimo fondą papildyti daugiau nei trimis dešimtimis milijonų litų.
Už parduotą turtą gautos pajamos skiriamos švietimo, kultūros, socialinėms reikmėms, gatvėms, įvažiavimams į kiemus remontuoti ar kitiems miestiečiams reikšmingiems dalykams. Šiemet lėšų fonde pritrūkus teko atsisakyti daugybės reikalingų darbų finansavimo.
Privatizuojamų objektų sąrašas, net ir patvirtintas Kauno miesto taryboje, nėra nekintanti vertybė. Daugelis objektų iš jų paprasčiausiai išbraukiama suabejojus pardavimo nauda ar dėl kitokių aplinkybių.
Prieš porą metų, anot Tarybos nario, buvusio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus, privatizavimo fondas galėjo gerokai papilnėti, jei nebūtų iš šalies sutrukdyta parduoti savivaldybei priklausančias UAB „Stoties turgaus” akcijas. Jį sustabdė oficialūs Seimo narių Petro Gražulio, Juliaus Veselkos ir Marijos Aušrinės Pavilionienės protestai, po kurių vyko ilgas bylinėjimasis teismuose. Tuometinis meras net kreipėsi dėl to į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar etiškai elgiasi kai kurie parlamentarai, trukdantys savivaldybei parduoti jai nuosavybės teise priklausančias turgaus akcijas. Deja, atsakymo meras A. Garbaravičius nesulaukė.
Šiemetiniame privatizuojamų objektų sąraše „Stoties turgus” neminimas. Prie Geležinkelio stoties – Kauno miesto vartų- esanti ir savo išvaizda miestui garbės nedaranti turgavietė – iki šiol vienintelė liko Kaune neprivatizuota. Tai – anaiptol ne socialinis, kaip protestuotojai mėgina įtikinėti, bet grynų gryniausias komercinis objektas. O komercija – ne savivaldos funkcija. Be to, Kaune šiuo metu veikia 18 privačių turgų ir juose yra 6000 darbo vietų. Nė vienas turgus Kaune po privatizavimo nebuvo uždarytas.