Kilus abejonių dėl Vyriausybės lėšų panaudojimo pasaulinėms arimo varžyboms ir žemės ūkio parodai „Agrobalt 2007” pagrįstumo ir skaidrumo, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą, prašydama detalios ataskaitos už šių renginių finansavimą.
„Kokios konkrečios prekės, darbai ir paslaugos ir už kokią kainą buvo įsigyti rengiantis aukščiau minėtiems renginiams ir juos vykdant? Kokie ir kokiu būdu parinkti asmenys pateikė atskiras prekes, darbus ir paslaugas?” – klausia liberalai ministro pirmininko G. Kirkilo.
ELTA primena, kad varžyboms išleista apie 15 mln. litų. Surengti tarptautines arimo varžybas Lietuva nusprendė 2004-ųjų vasarą, gavusi Pasaulio artojų organizacijos pasiūlymą.
Intensyviausiai čempionatui rengtasi šiemet, kai vien tik iš valstybės biudžeto skirta 10 mln. Lt.
Liberalai yra įsitikinę, kad visuomenėje didžiulį rezonansą sukėlusių renginių finansavimą būtina įvertinti siekiant tiek užtikrinti valstybės lėšų panaudojimo pagrįstumo kontrolę, tiek užkirsti kelią jų švaistymui ateityje.
„Keliolika milijonų litų surijusių varžybų finansavimo sąmata turi būti paviešinta. Galbūt pavyks išsiaiškinti, kam vis dėlto buvo naudingos artojų varžybos. Kuo jos buvo naudingos Lietuvai ir kodėl į jas reikėjo sukišti šitiek pinigų, turbūt taip ir nesuprasime. Lengva ranka žarstomi milijonai, o Lietuvos sportui – tik trupiniai, nors šlovę Lietuvai atneša krepšininkų medaliai, Virgilijaus Aleknos pergalingi žygiai”, – sako liberalas Gintaras Šileikis.
Liberalė, Seimo narė Dalia Teišerskytė, apsilankiusi pasaulinėse arimo varžybose ir parodoje „Agrobalt 2007”, pabrėžia, kad Vyriausybė vargu ar tikslingai panaudojo valstybines lėšas finansuodama šiuos renginius. Parlamentarę ypač papiktino parodos rengėjų nepagarba jos dalyviams.
„Lietuvos ūkininkai, kurie kasmet eksponavo savo sukurtas ar užaugintas gėrybes Lietuvos žemės ūkio universiteto aikštėje, šiais metais buvo nugrūsti už centrinio pastato – tiesiai į rudeninį purvyną. Jie patys ieškojo lentgalių ar šiaudų, kad gelbėtųsi nuo klampaus ir šalto purvo. Beveik visuose skyreliuose ūkininkai skundėsi tokiu organizatorių nesusipratimu. Belieka stebėtis, kad dėmesys užsieniečiams nustelbia elementariausią pagarbą šalį maitinantiems žmonėms”, – sako D. Teišerskytė.
Liberalų nuomone, valstybės lėšos turėtų būti kur kas prasmingiau panaudojamos, o milijoninės vyriausybės investicijos į parodas, Valdovų rūmus ir kitus projektus nedera su Vyriausybės sprendimais dėl pedagogų atlyginimo didinimo ir kitomis Lietuvos socialinėmis žaizdomis.
Tuo tarpu žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė yra sakiusi, kad artojų varžybos – didelis įsipareigojimas ir iššūkis Lietuvai, kai pirmą kartą ateina pasaulinio masto renginys ne tik į Lietuvą, bet ir į visą šį regioną.
Didžiąją dalį arimo varžyboms skirtų lėšų per dvejus metus įsisavino Žemės ūkio universitetas: kapitaliai suremontuotas studentų bendrabutis, kur apsistojo varžybų dalyviai, pastatytas maniežas technikai laikyti.
Pasak organizatorių, pačioms varžyboms surengti, – paruošti laukus, dalyviams maitinti, ekskursijoms, koncertams, reklamai ir kitiems darbams – per kelerius metus skirta beveik 2 mln. Lt.
Daugiausia iš valstybės, savivaldybės ir rėmėjų skirtų pinigų esą investuota į mokslo įstaigą.
Tačiau tokio žemės ūkio specialistų kalvės atnaujinimo projekto akademinė bendruomenė sako esanti šokiruota.
Mat vien tik universiteto bendrabučiui renovuoti valstybė skyrė daugiau kaip 5 mln. Lt, kai tuo metu visoms kitoms 30 aukštųjų mokyklų bendrabučiams tvarkyti – vos 12 mln.
Kaune surengtos 54-osios Pasaulio artojų varžybos Lietuvos artojams nebuvo sėkmingos. Kėdainių rajono artojui Rimantui Kleivai pripažinta 14-oji vieta, kitam Lietuvos atstovui Kaziui Genčiui skirta 22-oji vieta.