Lietuvos reikalavimai atlyginti okupacijos žalą – teisėti ir teisingi, tačiau siekiant šio tikslo nereikėtų žeminti Rusijos orumo ir vengti ultimatumo intonacijų.
Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, antradienį Seime atsakęs į parlamentarų klausimus apie pažangą siekiant SSRS okupacinės žalos atlyginimo.
„Lietuvos reikalavimai atlyginti okupacinę žalą – ir teisėti, ir teisingi. Noriu pabrėžti, kad SSRS okupacinės žalos atlyginimo klausimas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbotvarkėje užima svarbią vietą. Tai Lietuvos diplomatinę tarnybą įpareigoja ne tik referendumu išreikšta tautos valia, Lietuvos Seimo įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo”, bet ir Lietuvos bei pačių diplomatų vertybinės nuostatos”,- sakė P.Vaitiekūnas.
Tačiau Rusija, pasak ministro, atmetė ir iki šiol griežtai atmeta siūlymus derėtis dėl šio klausimo ir įtraukti jį į dvišalių santykių darbotvarkę. Derybos šiuo metu nevyksta, o prievarta jų inicijuoti neįmanoma.
P.Vaitiekūno teigimu, derybų proceso viešinimas daro žalą Lietuvos interesams ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos, o vidaus politinis spaudimas diplomatams taip pat nepadės pasiekti norimo tikslo.
„Diplomatai, kaip ir Seimo nariai, yra suinteresuoti žalos atlyginimu. Tačiau priversti Rusiją daryti tai, ko ji nenori, šiandien praktiškai nematome galimybių. (…) Prielaidos sėkmei atsiranda ne už Rusijos ribų, o pačioje Rusijoje”,- pažymėjo P.Vaitiekūnas ir užtikrino, kad tikslo sėsti su Rusija prie derybų stalo nėra išsižadama.
Derybos dėl žalos atlyginimo, anot ministro, – daugiau moralinis, o ne pinigų klausimas.
P.Vaitiekūno nuomone, tokios priemonės, kaip aktyvesnis kitų valdžios institucijų įsitraukimas ir susitelkimas, visomis teisinėmis priemonėmis siekiant atlyginti žalą, paskatintų Rusiją spręsti šį klausimą konstruktyvių derybų keliu ir labiau atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų. Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Pusę amžiaus – iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.