Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillon (Fransua Fijonas) pirmadienį pareiškęs, kad įtampa dėl Irano branduolinės programos tapo „ekstremali”, nurodė, jog diplomatijai erdvės dar pakanka.
„Iraniečiai turi suprasti, kad įtampa santykiuose su Iranu ir jo kaimynėmis pasiekė kraštutinį tašką…”, – sakė F.Fillonas ir pridūrė, jog „konfrontacija su Iranu yra paskutinė priemonė, kurios norėtų bet kuris politinis lyderis”.
JT atominės energetikos vadovas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas Elbaradėjus) pirmadienį perspėjo, kad jėgos panaudojimas būtų blogiausia, paskutinė išeitis Irano branduolinei krizei išspręsti.
„Turime visada prisiminti, kad jėgos panaudojimo galima griebtis tik tada, kai visos kitos priemonės yra išsemtos. Aš visai nemanau, jog taip jau yra”, – sakė ji žurnalistams Vienoje.
Tuo tarpu Irano užsienio reikalų ministerija (URM) piktai reagavo į Prancūzijos užsienio reikalų ministro žodžius, jog pasaulis turėtų skelbti karą Iranui.
„Atrodo, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras užmiršo Europos Sąjungos politiką, – pasišaipė Irano URM atstovas Mohammadas Ali Hosseini (Mohamadas Ali Hoseinis). – Pasakyti tokie žodžiai kuria įtampą ir prieštarauja Prancūzijos kultūros istorijai bei civilizacijai”.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras (Bernaras Kušneras) pareiškė, kad pasaulis turėtų ruoštis galimam karui dėl Irano branduolinės programos, dėl kurios Jungtinės Tautos jau du kartus skelbė sankcijas.
„Mes turime rengtis tam, kas blogiausia, o blogiausia – tai karas”, sakė B.Kouchneras interviu Prancūzijos televizijai ir radijui.
Pasak B.Kouchnero, derybos su Iranu dėl jo branduolinės programos turi vykti „iki pat galo”, bet jeigu Teheranas susikurs branduolinį ginklą, jis kels „realią grėsmę visam pasauliui”.