Neįgaliųjų integracijai bei mokymo bazių modernizavimui LKKA tikisi gauti paramos iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų

Siekdama kelti mokymo paslaugų kokybę Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) rengia investicinius projektus, atversiančius kelią į Europos Sąjungos (ES) Struktūrinius fondus. Sėkmingai baigus rengti mokymo bazių atnaujinimo bei infrastruktūros pritaikymo prie sunkias fizines negalias turinčių studentų specialių poreikių investicinius projektus, jie bus teikiami kartu su paraiškomis ES Struktūrinių fondų paramai gauti. Bendra investicinių projektų vertė sieks daugiau kaip 10 mln. litų.

Mokymo bazių skurdumas lemia specialistų kokybę

Atsižvelgdama į nepalankią aukštojo mokslo situaciją ir blogėjančią praktinę specialistų rengimo padėtį, LKKA siekia modernizuoti mokymo bazes. LKKA rektoriaus prof. Alberto Skurvydo teigimu, atotrūkį tarp praktinio ir teorinio pasiregimo aukštosios mokyklos galės sumažinti tik stiprindamos praktinio mokymo infrastruktūrą. „Turime Arlaviškių ir Palangos mokslo bazes, tačiau jų būklė itin prasta. Studentų ir dėstytojų anketinės apklausos rezultatai parodė, kad mokymo proceso dalys, vykdomos šiose bazėse, duoda daugiausia naudos ir yra vienos populiariausių. Tačiau 90 proc. apklaustųjų nėra patenkinti studijų, gyvenimo ir buities sąlygomis šiose studijų ir mokslo bazėse”, – aiškina prof. A. Skurvydas.

Doc. Kazys Aurelijus Zuoza teigia, kad Arlaviškių mokymo bazėje nėra tinkamai pritaikytų auditorijų paskaitoms, be to, nėra tinkamų sanitarinių higieninių sąlygų studijų vyksmui. Čia taip pat nėra sąlygų maistui gaminti ir tinkamai įrengtų studijų procesui reikalingų aikštelių. „Visuose mokymo bazėse patalpos skirtos mokymo inventoriui laikyti nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, yra per mažos, per drėgnos, taip pat nėra saugios. Be to, šiose bazėse nėra įrengtų kompiuterinių darbo vietų, kas neskatina geresnio studijų proceso bei kokybiškesnio fizinio ugdymo, rekreacijos, sporto ir turizmo specialistų rengimo”, – sako doc. K. A. Zuoza

LKKA mokymo bazėse dėl didelio langų ploto ir prastos pastato šiluminės varžos temperatūra žiema nesiekia 15 laipsnių celsijaus, todėl šiandien yra labai problematiškas jos panaudojimas studijų kokybei gerinti šaltuoju metų laiku, kai vyksta pagrindinis studijų procesas. Specialistų teigimu, akademijos bazėse būtina įrengti tinkamus aikštynus, reikalingus kokybiškam fizinio ugdymo, rekreacijos, turizmo, sporto specialistų, gebančių dirbti rinkos sąlygomis, rengimui. Šių bazių modernizavimas leistų akademijai iš esmės sukurti aukštesnės kokybės specialistų rengimo infrastruktūrą.

Aukštasis mokslas neįgaliesiems praktiškai neprieinamas

Pasak LKKA rektoriaus prof. A. Skurvydo, sunkias fizines negalias turintiems pilno intelekto neįgaliesiems Lietuvos aukštosiose mokyklose nesudarytos tinkamos galimybės siekti aukštojo mokslo, nes pagal jų poreikius nepritaikyta fizinės aplinkos, studijų, buities ir higieninių įrengimų infrastruktūra ir bazinė įranga. „Šios problemos nesprendžiant bus pažeidžiamos „ES naujos neįgaliųjų strategijos 1996” politikos nuostatos dėl lygių galimybių švietimo srityje ir „Lietuvos lygių galimybių įstatymo”, įsigaliojusio 2005 sausio 1d., nuostatos dėl neįgaliųjų lygių sąlygų aukštojo mokslo sistemoje”, – akcentuoja prof. A. Skurvydas.

Bendrųjų reikalų prorektorius doc. Romas Kairaitis teigia, kad šiuo metu LKKA taikomosios fizinės veiklos (TFV) studijose sėkmingai studijuoja devyni labai sunkias fizines negalias turintys studentai ir dirba vienas dėstytojas-mokslų daktaras. „Mūsų akademijoje šiems neįgaliesiems nesudarytos lygios teisės ir galimybės siekti mokslo, nes jų specialiesiems poreikiams nepritaikyta studijų fizinės aplinkos ir dalinai studijų proceso infrastruktūra. Pastovus aplinkinių pagalbos prašymas tiesiog žemina neįgaliųjų savivertę ir komplikuoja įgalių ir neįgalių studentų lygiaverčius savitarpio santykius. Taip pat dėl fiziškai nepritaikytos infrastruktūros neįgalieji iš kitų Lietuvos miestų bei rajonų negali studijuoti remiant Europos Komisijai 1996 m. įkurtoje, neįgaliesiems pritaikytoje ir jų tarpe labai populiarioje TFV studijų programoje” – sako doc. R. Kairaitis.

LKKA rengiamas investicinis projektas „Studijų infrastruktūros plėtojimas ir bazinės įrangos atnaujinimas, jas pritaikant sunkias fizines negalias turinčių studentų specialiesiems poreikiams LKKA” ir jo įgyvendinimas gavus ES paramą padėtų išspręsti minėtas problemas. Projekte numatyta, kad specialiems neįgaliųjų poreikiams LKKA bus įrengti keltuvai, prieigos, pandusai ir kt. infrastruktūros elementai. Pritaikyta infrastruktūra padės neįgaliesiems patekti į auditorijas, laboratorijas, specializuotus kabinetus, biblioteką, bendrabutį, administracines patalpas, medicinos kabinetą. Gavus ES paramą bus įrengti neįgaliesiems skirti masažo kabinetai, kompiuterių klasės ir laboratorijos su specialiomis priemonėmis. Doc. R. Kairaičio teigimu, tokių priemonių įgijimas ir panaudojimas studijų aplinką pritaikys neįgaliesiems, užtikrins ir gerins neįgaliųjų studijoms teikiamų paslaugų kokybę, padidins informacijos technologijų teikiamas galimybes jų studijų srityje ir tuo mažins studijų paslaugų neįgaliesiems kokybės skirtumus lyginant su kitomis ES šalimis.

LKKA

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.