Pasaulio lengvosios atletikos čempionatą vainikavo rekordai, sensacijos bei dopingo skandalas
10-asis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, vykęs Helsinkyje (Suomija), baigėsi naujais rekordais, sensacijomis bei dopingo skandalu.
Tarp keturiasdešimties medalius iškovojusių šalių Lietuvos rinktinė, kuriai atstovavo devyni sportininkai, pasidalijo 17-21 vietas su Ekvadoro, Kataro, Ugandos bei Ukrainos komandomis.
Vilnietė – vienuolikta
Paskutinė iš Lietuvos lengvaatlečių Helsinkyje startavo vilnietė Irina Krakoviak.
Ji 1500 m bėgimo atrankos varžybose distanciją įveikė per 4 min. 09,11 sek. ir pateko į finalą. Antrojoje grupėje 27 metų mūsų šalies atletė finišavo šeštoji. Geriausią rezultatą pasiekė rusė Julija Čiženko (4:07,26).
I.Krakoviak buvo šešta ir tarp visų 28 atrankos dalyvių.
Finalinis bėgimas baigėsi skandalu. Antroji finišavo J.Čiženko, tačiau ši sportininkė, kovodama dėl geresnės pozicijos, pastūmė varžovę, todėl buvo diskvalifikuota.
Aukso medalis įteiktas kitai Rusijos bėgikei Tatjanai Tomašovai (4:00,35), sidabro – nugalėtojos tautietei Olgai Jegorovai (4:01,46), bronzos – prancūzei Buchrai Gezilei (4:02,45).
Lietuvė užėmė paskutinę – 11-ąją – poziciją (4:08,18). Tai – aukščiausia Lietuvos bėgikų (moterų ir vyrų) vieta pasaulio čempionatuose nuo 1993 metų, kai mūsų šalis juose pradėjo dalyvauti savarankiška komanda.
Treneris patenkintas rinktinės pasirodymu
„Manau, jog Helsinkyje pasirodėme gerai. Keturi lietuviai iš devynių pateko į pasaulio čempionato finalininkų dvyliktukus, dar trys buvo pirmuosiuose dvidešimtukuose. Turint galvoje ypač aukštus atrankos normatyvus, tai – didelis laimėjimas.
Titulą apgynė Virgilijus Alekna, vos 15 taškų iki medalio pritrūko Austrai Skujytei.
Medalius pelniusių rinktinių įskaitoje mūsų komanda aplenkė devyniolika nė vieno aukso apdovanojimo neiškovojusių šalių, tarp jų – Ispaniją, Lenkiją, Australiją, Kanadą, Italiją, netgi varžybų šeimininkę Suomiją.
Savo gretose turime išskirtinį atletą – Virgilijų Alekną. Kaip sakė kolegos iš užsienio, mūsų disko metiką būtų galima išrinkti šio čempionato didvyriu.
Jo auksinis metimas tapo aukščiausio meistriškumo, kovos iki paskutinės akimirkos ir žmogiškųjų sugebėjimų simboliu”, – vakar su „Kauno diena” dalijosi mintimis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis.
Drąsi debiutantė pagerino rekordą
Specialistas taip pat išskyrė stajerės Rasos Michniovaitės-Troup bei ėjikės Kristinos Saltanovič startus.
„Rasa drąsiai debiutavo pasaulio čempionate ir pagerino jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą, 3000 m su kliūtimis nubėgusi per 9 min. 47,47 sek. Kristinos užima 12-oji vieta – irgi istorinė: iki šiol nė vienas Lietuvos ėjikas pasaulio čempionatuose nebuvo pasiekęs tokios aukštos pozicijos”, – sakė A.Stanislovaitis.
Pašnekovo teigimu, žemiau savo galimybių pasirodė ieties metikė Inga Stasiulionytė, ėjikė Sonata Milušauskaitė.
„Ingos šio sezono rezultatas – 62,27 m – buvo aštuntasis tarp visų čempionato dalyvių, tačiau sportininkei nepavyko net priartėti prie jo – 54,38 m. O finale aštuntajai vietai užteko metimo beveik prie 58 metrų ribos”, – svarstė A.Stanislovaitis.
Iš užsienio atletų Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui asmeniškai didelį įspūdį paliko ieties metikių, šuolininkų į aukštį pasirodymai, šuolininkės su kartimi Jelenos Isinbajevos bei ėjikės Olimpiados Ivanovos pasaulio rekordai.
Ukrainietis pasekė lietuvio pavyzdžiu
Moterų ieties metimo varžybų finale buvo pasiekti net du rekordai.
Čempione tapusi kubietė Osleidis Menendes (71,70 m) pagerino aukščiausią planetos pasiekimą (buvo 71,54 m ir priklausė jai pačiai). Sidabro medalis įteiktas Europos rekordininke tapusiai vokietei Kristinai Obergfiol (70,03 m). Iki šiol aukščiausias Senojo kontinento rekordas priklausė norvegei Trinei Hatestad (69,48 m). Bronzą laimėjo kita Vokietijos atstovė Štefi Nerius (65,96 m).
100 tūkstančių JAV dolerių premiją už naują pasaulio rekordą bei 60 tūkstančių už nugalėtojos titulą gaus J.Isinbajeva, su kartimi iššokusi į aukštį 5,01 m.
„Beveik visą čempionatą oro sąlygos buvo nepalankios siekti aukštų rezultatų, todėl tai, kad sportininkai vis tiek atliko rekordinius metimus bei šuolius, liudija jų neeilinį profesionalumą”, – teigė A.Stanislovaitis.
Netikėtai baigėsi vyrų šuolių į aukštį varžybos.
Nugalėjo tarp favoritų nebuvęs ukrainietis Jurijus Krimarenka (2,32 m), beje, pergalę šventęs kaip ir V.Alekna – po paskutinio bandymo. Toliau išsirikiavo net šeši atletai, iššokę į aukštį po 2,29 m. Sidabro apdovanojimą pelnė kubietis Viktoras Moja, bronzos – rusas Jaroslavas Rybakovas.
Teisėjai baudė JAV bėgikus
Sensacingai susiklostė estafečių bėgimai.
Atrankos varžybose taisykles pažeidė ir buvo diskvalifikuotos net dvi JAV komandos (moterų 4 po 400 m ir vyrų 4 po 100 m) bei viena Rusijos ekipa (moterų 4 po 100 m).
Vis dėlto šių šalių ketvertukai neliko be apdovanojimų: amerikiečiai laimėjo dvi rungtis (moterys 4 po 100 m – 41,78 sek. bei vyrai 4 po 400 m – 2 min. 56,91 sek.), Rusija – vieną (moterys 4 po 400 m – 3 min. 20,95 sek.).
Vyrų estafetę 4 po 100 m laimėjo prancūzai (38,08 sek.).
JAV lengvaatlečiai Helsinkyje iškovojo daugiausiai medalių – 25 (14 aukso, 8 sidabro ir 3 bronzos). Rusai liko antri – 20 (7, 8, 5). Trečiąją vietą užėmė Etiopija – 9 (3, 4, 2).
Estija su dviem apdovanojimais (aukso ir sidabro) pasidalijo 13-15 vietas su Bahamais bei Olandija.
Už pilietybę – milijonas dolerių
Pirmąja dopingo auka tapo Indijos disko metikė Nelam Džasvat Singh – jos organizme aptikta draudžiamo stimuliatoriaus pemolino.
34 metų N.Dž.Singh pasaulio čempionato atrankos varžybose diską nusviedė 56,70 m. Tarp 22 sportininkių ji liko 19-oji. Indijos atletei gresia dvejų metų diskvalifikacija.
Prancūzijos dienraštis „Le Figaro” atkreipė dėmesį į naują tendenciją: Persijos įlankos regiono šalys vis dažniau perperka kitų valstybių išugdytus perspektyvius atletus, pirmiausia afrikiečius, ir pelno sau nepagrįstą šlovę.
Vienas naujausių pavyzdžių – 3000 m kliūtinio bėgimo pasaulio čempionas Saifas Saidas Šahinas iš Kataro. Šis sportininkas buvo žinomas kaip Kenijos atstovas Stefanas Čeronas, tačiau prieš 2003 metų planetos pirmenybes jis tapo Kataro piliečiu.
„Le Figaro” duomenimis, stajeris, sutikęs pakeisti pilietybę, gavo 1 milijoną JAV dolerių.
Žemesnio lygio užsienio atletams siūloma 3 tūkstančių eurų per mėnesį algą ir namas.
Romas Poderys