Čekijos rinktinė, kaip ir galima buvo tikėtis, Europos čempionato C grupėje neiškovojo nė vienos pergalės ir buvo priversta baigti kovą dėl medalių. 27 metų 202 cm ūgio čekų lyderis Lubošas Bartonas duodamas išskirtinį interviu Krepsinis.net žurnalistui apgailestavo dėl savo komandos pasirodymo ir prognozavo lietuviams mažiausiai bronzos medalius.
L.Bartonas per tris čempionato rungtynes vidutiniškai žaidė po 35 minutes, per kurias pelnydavo 16,3 taško (50 proc. tritaškių taiklumas – 9/18), atkovodavo 7,3 kamuolio, atlikdavo 3,3 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo kamuolį bei blokuodavo varžovų metimą.
– Ką galite pasakyti apie Lietuvos rinktinės žaidimo stilių?
– Tai tikra krepšinio rinktinė, kurioje gerai rungtyniauja visi krepšininkai. Prieš mūsų akistatą su lietuviais, maniau, kad tai labiau puolanti komandą, tačiau, žaisdamas prieš šią komandą, supratau, jog ji taip pat puikiai ir ginasi.
Manau, kad jie nesudėtingai laimėjo rungtynes prieš mūsų rinktinę. Lietuviai žaidžia gražų komandinį žaidimą ir esu tikras, kad jie kovos dėl medalių.
– Ar lietuviai pajėgūs iškovoti aukso medalį?
– Oi, tai bus sunku. Manau, kad Ispanija ir Graikija turi labai pajėgias rinktines. Bet jeigu lietuviai pasieks geriausią sportinę formą ir kovos iš visų jėgų, jie turi galimybę žaisti finale.
Krepšinyje viskas įmanoma ir visko gali nutikti. Vis dėlto negalėčiau įvertinti lietuvių geriau nei ispanų ir graikų. Būčiau beprotis, jeigu prognozuočiau Lietuvai pirmą vietą.
Kaip jau sakiau, Lietuva – rimtas kandidatas į medalius, jeigu ne aukso, tai bent jau sidabro arba bronzos tai tikrai.
– Ar pamenate, kai 1999 metų Europos čempionate nugalėjote Lietuvos rinktinę?
– Taip, prisimenu, bet negalėčiau palyginti šių komandų, viskas vyko per daug seniai. Atsimenu, kad čekų rinktinė žaidė pakiliai, niekas mūsų nepažinojo, o Lietuvos gretose buvo tokios krepšinio žvaigždės kaip Arvydas Sabonis ir Artūras Karnišovas. Pamenu, kad mums čempionatas nesibaigė taip gerai, o lietuviai kovojo dėl medalių.
Prieš šį čempionatą maniau, kad esame labiau patyrusi ekipa, tačiau neturėjome pajėgaus ir ilgo atsarginių žaidėjų suolelio, todėl žaidimas susiklostė ne visai taip, kaip norėtųsi.
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos žaidėją?
– (juokiasi) Lietuvos rinktinėje žaidžia tik geri krepšininkai. Galėčiau išskirti Šarūną Jasikevičių, kuris yra mano kartos žaidėjas ir labai gerai pažįstu jį. Manau, kad tai vienas geriausių Europos žaidėjų, tik gaila, jog jam nesiseka įsitvirtinti NBA. Galbūt jam pavyks pakeisti komandą ir parodyti, ką moka. Esu tikras, kad jis gali gerai žaisti stipriausioje pasaulio lygoje. Tiesiog priklauso nuo to, kokioje situacijoje jis bus.
Be Šaro, man patinka Ramūnas Šiškauskas, kuris taip pat yra mano kartos krepšininkas. Jis gali visas rungtynes būti nepastebimas, o galiausiai pataikyti kelis itin svarbius metimus bei nepastebimai surinkti 10 taškų. Visada kai ginuosi prieš Šiškauską, privalau būti ypatingai susikaupęs, nes jis gali apgauti ar apeiti gynėją bei pelnyti nesunkius taškus prasiveržimu arba atviru metimu iš vidutinio nuotolio ar tritaškio. Jis yra labai protingas krepšininkas, mokantis išnaudoti savo stipriąsias puses.
Kiti Lietuvos žaidėjai taip pat geri, bet man labiausiai patinka šie du.
– Ar sunkus buvo Europos čempionatas?
– Taip. Visą čempionatą buvome priversti daugiausiai laiko verstis 7 – 8 krepšininkais. Jautėsi, kad trečiame ir ketvirtame kėlinuke mums jau pritrūkdavo jėgų ir negalėdavome žaisti su varžovais kaip lygus su lygiu. Ypač nuovargį jautėme rungtynėse su vokiečiais, kiek mažiau su turkais.
– Ar labai sunku susitaikyti su tuo, kad nepatekote į kitą etapą?
– Atvykome į čempionatą, tikėdamiesi sukurti netikėtumą ir parodyti tai, ko niekas nesitikėjo ir neprognozavo. Nenorėjome, kad viskas baigtųsi taip, kaip baigėsi. Be abejo, supratome, kad tai yra įmanoma.
Vis dėlto manau, kad žaidėme gana neblogai. Be abejo, galėtume grįžti į Čekiją nuleistomis galvomis, tačiau tai nepadeda pralaimėjimų paverti pergalėmis. Padarėme, ką galėjome, dabar belieka pabaigti čempionatą ir mąstyti apie kitą Europos turnyrą po dviejų metų.
– Kurios rungtynės C grupėje buvo pačios sudėtingiausios?
– Man sunkiausios rungtynės buvo su vokiečiais. Tą vakarą žaidžiau 43 minutes ir ne taip gerai pataikiau, kaip norėčiau. Tai buvo labai sunkus pralaimėjimas. Beveik visas rungtynes pirmavome ir tik susitikimo pabaigoje vokiečiams pavyko priartėti, išlyginti rezultatą, o po pratęsimo ir laimėti rungtynes.
– Ateis laikas, kai judu su Jiri Welschu baigsite karjerą rinktinėje. Kaip manote, ar čekų rinktinė turi perspektyvų?
– Kol kas nenoriu spėlioti, tačiau nemanau, kad bus kas nors gero. Problema ta, jog mes nebeturime jaunų ir perspektyvių žaidėjų, kurie galėtų pasiekti aukščiausią lygį. Manau, kad jeigu per artimiausius penkis metus situacija nepakeis, Čekijos komanda gali išnykti iš Europos krepšinio žemėlapio. Iš tiesų labai sudėtinga kalbėti apie rinktinės perspektyvas po to, kai pralaimėjome tris svarbias rungtynes iš eilės. Nenorėčiau dabar mąstyti apie tai, ką veiksiu po metų ar dviejų.