Geriausia Amerikos ekstrasense vadinama Norina Renė, padedanti policijai ieškoti dingusių žmonių bei nusikaltėlių, apsigyveno miške, sunkiai pasiekiamoje vietovėje.
Užvertė dingusiųjų daiktais
Pas aiškiaregę susiruošę lankytojai priversti klaidžioti besišakojančiu molingu takeliu per mišką net keletą kilometrų. Tie, kam pasiseka, kelio gale randa nedidelę iš rąstų pastatytą trobelę. Viduje telefono atsakiklis ardo miško tylą dažniau nei kas penkias minutes, o visi kambarių kampai apkrauti siuntinių dėžėmis ir vokais.
Dažniausiai žmonės siunčia Norinai dingusių artimųjų asmeninius daiktus. Taip ekstrasensė gali susidaryti vaizdą apie dingusį žmogų, pajusti jo asmenybę ir nustatyti jo buvimo vietą. Moksliškai šis procesas vadinamas psichometrija. Dažniausiai moteriai siunčiami batai, viršutiniai drabužiai, dantų šepetukai ir kiti asmeniniai daiktai, kuriais naudojosi ieškomas žmogus.
Pati ekstrasensė sakė, kad geriausiai šiam reikalui tarnauja kruvini rūbai iš nusikaltimo vietos, tačiau jai tenka dirbti su tuo, ką atsiunčia dingusiųjų giminaičiai. Tačiau ne vien todėl ji tapo viena geriausiai žinomų Amerikos ekstrasensų ir vis dažniau pasirodo per televiziją. Ji yra vienintelė mediumė, skaičiusi paskaitą Federalinių tyrimų biuro (FTB) akademijoje. Būtent todėl moters telefonas skamba beveik be perstojo, skambučių ji sulaukia netgi naktį.
Per atstumą rado auką
2003 metų pradžioje N.Renė paskambino Džekė Peterson iš Modesto Kalifornijoje. Tuomet buvo dingusi aštuntą mėnesį nėščia Džekės duktė Lasė. Po keturių mėnesių jos kūną su negimusiu kūdikiu vandenynas išmetė San Francisko paplūdimyje. Velionės vyras buvo apkaltintas nužudymu ir nuteistas.
Norina tuomet paprašė Džekės atsiųsti kokį nors asmeninį Lasės daiktą. Aiškiaregei buvo atsiųsti beveik nenešioti marškinėliai. Ekstrasensei reikėjo daikto, kurį ieškomoji būtų nešiojusi ilgesnį laiką, todėl ji paskambino Lasės mamai. Tąkart telefono ragelį pakėlė dingusiosios vyras. Norina šiam išdėstė problemą ir sakė pajutusi keistą jausmą, kurio tuomet ji nesuprato. Po kurio laiko ekstrasensei buvo atsiųstas apynaujis batas, tačiau ji vis tiek pabandė surasti dingusiąją. N.Renė pranešė Džekei Peterson, kad Lasės kūnas yra vietoje su vandeniu, tiltu ir plokščiais akmenimis. Kadangi atsiųsti daiktai buvo netinkami, nieko daugiau Norina negalėjo pasakyti. Tik vėliau paaiškėjo, kad jos prognozės pasitvirtino.
Į naująjį namelį miške Norina asikraustė iš Floridos, Rakrsvilio miesto. Miško trobelę ji pasirinko tam, kad galėtų ramiai pabaigti 20 metų rašytą savo autobiografiją „Žudiko protas”.
Pamatė net randus
Jos susidomėjimas paranormaliais reiškiniais prasidėjo 1976 metais, kai moteris dirbo viešųjų ryšių direktore Hiato viešbutyje Orlande. Jos draugas pasiūlė į viešbučio auditoriją pasikviesti psichikos specialistą. Norina nebuvo labai sužavėta šia idėja, nes tada tokį žmogų ji įsivaizdavo su čigoniškais rūbais ir karpomis apaugusiu veidu.
Norinos draugas reikalavo, kad ji pati susitiktu su ekstrasense Ana Gėman, kuri ne tik apibūdino Norinos dukteris ir neseniai ant jos kūno atsiradusį chirurginį randą, bet ir tai, kad ši neseniai buvo paaukštinta. Norina sakė niekam nespėjusi pranešti apie naujas pareigas, todėl buvo sužavėta ypatingų gabumų turinčia moterimi.
Norina pakvietė ekstrasensę į viešbutį ir lankėsi jos meditacijose. Po vieno meditacijos seanso ji ir pati suprato turinti psichinių galių, apie kurias anksčiau nieko nežinojo. Po truputį ją užvaldė naujai atrasti gebėjimai. N.Renė nustojo rūpintis savo darbu ir pradėjo praktikuoti dalykus, apie kuriuos buvo perskaičiusi kitų ekstrasensų knygose. Ji pradėjo demonstruoti savo sugebėjimus naktiniuose klubuose, o apie tai sužinoję darbdaviai ją atleido.
Kaip sakė pati Norina, jos dukterys nežinojo, ką galvoti apie savo mamą. Vieną dieną ji dirba viešųjų ryšių direktore žinomame viešbučių tinkle, kitą ji apsirengusi kaip čigonė ir prašo žmonių duoti jai žiedus ir laikrodžius, kad galėtų apie juos ką nors papasakoti.
Informaciją gavo iš žiedų
1979 metais N. Renė persikėlė gyventi Virdžiniją, kad būtų arčiau mamos ir sesers. Tuo pat metu ji nuolat lankydavosi Psichikos tyrimų fondo centre, kad čia jai būtų atliekami tyrimai ir tikrinami jos psichiniai sugebėjimai. „Kiekvienas turi psichinių galių, tačiau tik iki tam tikro laipsnio. Tai galima palyginti su kiekvieno žmogus galia dainuoti, tačiau vienų žmonių balso amplitudė siauresnė, o kitų platesnė”, – sako Norina.
Netrukus po persikraustymo N.Renė pirmą kartą padėjo policijai. Tuomet ji padėjo tirti serijinio prievartautojo Stautone bylą. Norina apsilankė dviejų aukų namuose ir paprašė pačiupinėti moterų žiedus, kuriuos jos mūvėjo užpuolimų metu. Ekstrasensei susidarė įspūdis, kad užpuolikas yra vyras su uniforma, turintis randą ant kojos, be perstojo važinėjantis sunkvežimiu. Dar ji pajuto, kad vyras gyvena plytiniame name ir yra sėdėjęs kalėjime. Vėliau ji sakė nežinojusi, ką reiškia visi šie dalykai kartu, tiesiog ji pakartojo tai, ką pajuto liesdama žiedus. Ši informacija buvo perduota vietos policijai, o pareigūnai nenuleido visko juokais ir netrukus sugavo prievartautoją.
Paaiškėjo, kad prievartautojas yra anksčiau už seksualinį persekiojimą kalėjime sėdėjęs Džeimsas Briusas Robinsonas. Vėliau išsiaiškinta, kad jis iš tiesų ant kojos turi randą, dirba cemento maišytuvo vairuotoju ir gyvena plytiniame name.
Skaitė paskaitas FTB
Apie ekstarsensės sugebėjimus imta plačiai kalbėti. Ji buvo pakviesta pokalbio į Taidvoterio teisingumo akademiją. O vėliau skaitė paskaitas FTB akademijoje Kvantike ir užmezgė pažintį su FTB serijinių žudikų ekspertu Roberetu Resleriu.
Norina Renė padėjo išaiškinti keletą sunkių nusikaltimų, surasti sudužusį lėktuvą ir rasti keleto dingusių žmonių kūnus. Jos darbo privalumas tas, kad ji gali padėti žmonėms tiek esantiems šalia, tiek už tūkstančių kilometrų.
Pasak Norinos, sunkiausi yra atvejai su dingusiais vaikais, nes tuomet ji susilaukia didžiausio spaudimo. Visą darbą ji atlieka vadinamuoju „nuotoliniu matymu”, naudodamasi daiktais, jai atsiųstais paštu. Ekstrasensė nevyksta į nusikaltimo vietas, kadangi jose per daug šurmulio, o jai reikia ramybės, kad galėtų susikaupti ir pasiekti transo būseną.
Tačiau ne visi žmonės tiki jos sugebėjimais. Neretai jai siūloma pinigų už tai, kad įrodytų savo sugebėjimus. Tačiau Norina sako nujaučianti klastą, o pinigų jai ir taip netrūksta. Už tyrimą ji prašo 1 tūkstančio dolerių, tačiau klientų jai pakanka. Šiandien Norina priima tik prašymus iš dingusiųjų šeimos narių ir policijos, nes ir taip jaučia darbo perteklių. Tačiau ji neleidžia darbui atimti viso jos gyvenimo. „Negaliu būti ekstrasense visą laiką, tai per daug vargina. Taip, aš suradau sudužusį lėktuvą už tūkstančio mylių, bet kartais negaliu rasti savo mašinos raktelių”, – sako aiškiaregė Norina Renė.
Žygimantas Pauliukevičius