Penki procentai europiečių mano, jog Lietuva, kuri Europos Sąjungos (ES) nare tapo prieš trejus metus, dar tik siekia prisijungti prie organizacijos.
Lietuva atsidūrė vienoje gretoje su Baltarusija, kuri nė nemano stoti į ES, Čekija, kuri irgi jau treji metai yra ES narė, ir su narystės siekiančia buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija.
Tai parodė „Eurobarometro” apklausa, atlikta 27-iose ES valstybėse narėse.
Estiją bei Latviją kandidatėmis netrukus tapti ES narėmis įvardijo 4 proc. respondentų.
Tyrimas taip pat parodė, jog Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai mažiausiai besidominčių įvykiais ES kaimynystėje esančiose valstybėse – susidomėjimą išreiškė tik 28 proc. lietuvių. Mažiau tuo besidominčių yra tik Čekijoje – 27 proc.
Latvijoje kaimynais domisi 37, Estijoje – 31 proc. apklaustųjų.
ES vidurkis yra 44 proc., didžiausi entuziastai šiuo klausimu yra Kipro ir Graikijos gyventojai – kaimynais čia domisi atitinkamai 66 ir 62 proc. apklaustųjų.
Lietuviai taip pat nėra itin informuoti apie Europos kaimynystės politiką bei jos tikslus – net 76 proc. Lietuvos gyventojų nėra nieko apie tai girdėję, tačiau jiems tai netrukdo entuziastingai remti bendradarbiavimo su kaimynais konkrečiose srityse.
Imigraciją svarbia bendradarbiavimo su kaimynais sritimi laiko 78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, aplinkos apsaugos bei energetikos srityje bendrų veiksmų tikisi 84 proc., demokratijos stiprinimo – 82 proc., organizuoto nusikalstamumo bei kovos prieš terorizmą – 88 proc., ekonominio vystymosi – taip pat 88 proc., švietimo srityje – 81 proc. respondentų visoje Lietuvoje.
Pabrėžtina, kad ES Kaimynystės politika nėra itin žinoma ir bendrai visiems europiečiams – net 80 proc. visų apklaustųjų pripažino niekada negirdėję apie tokią politikos kryptį.
Apklausa buvo vykdoma šių metų gegužės-birželio mėnesiais, iš viso apklausta 27 tūkst. gyventojų visose ES šalyse.